Melatoninas

Melatonino molekulė

Melatoninas (N-acetil-5-metoksitriptaminas) (gr. melas‘juodas’, tonas ‘įtampa’) – hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka, daugiausia nakties miego metu. Jis lėtina medžiagų apykaitą, slopina skydliaukės funkciją. Jis taip pat yra antioksidantas - naikinantis laisvuosius radikalus.

Svarba miego ritmui

Mokslininkai mano, kad sezoninės depresijos priežastis yra rudens ir žiemos šviesos pakitimai - dėl to keičiasi melatonino gamyba.

Melatoninas, slopina skydliaukės funkciją ir lėtina medžiagų apykaitą. Jis gaminamas smegenyse miego metu.

Melatonino gamybą skatina tamsa, o daugiausiai lėtina mėlyna šviesa. Melatonino prekursorius (pirmtakas) yra serotoninas, neuromediatorius, sintetinamas iš aminorūgšties triptofano.

Žinduolių organizme buvo identifikuoti dviejų tipų melatonino receptoriai: Mel1A ir Mel1B. Daugiausia melatonino receptorių yra randama hipotaliame ir akies tinklainėje. Senstant organizmui, melatonino gamyba sutrinka. Tai priklauso nuo kankorėžinės liaukos (lot. corpus pineale) veiklos sumažėjimo ar degeneracijos ir siejama su dažnesniais miego sutrikimais.

Melatonino tipo vaistai

Vaistinėse galimą įsigyti melatonino harmono. Jis naudojamas įvairaus tipo miego sutrikimais - senstant, keliaujant, bandant prisitaikyt prie naujo miego ritmo. Vienas iš vaistų, sudarytas iš melatonino yra Circadin. Jis sukurtas taip, kad pamažu vaistui tirpstant, kūne jo koncentracija lieka vienoda ir panaši į naturaliai gaminamo melatonino. Šio vaisto veiksmingumas ir saugumas tyrimuose atitiko benzodiazepininių (BZD) bei nebenzodiazepininių (ne–BZD) migdomųjų veiksmingumui. Melatoninas nėra susijęs su vykdomųjų funkcijų pablogėjimu. Miegas išlieka baigus gydymą melatoninu, nėra nutraukimo simptomų ar grįžtamosios nemigos – o tai būdinga BZD ar ne–BZD hipnotikams.