Psichopatija

Psichopatija – pagal šiuolaikinės psichiatrijos ir psichologijos supratimą, asmenybės sutrikimas, kurį turinčiam žmogui nebūdinga empatija, būdinga silpna impulsyvaus elgesio kontrolė ar manipuliuojanti elgsena, toks žmogus apibūdinamas kaip „neturintis sąžinės“. Psichopatui nerūpi kitų jausmai, jis taip pat neatsižvelgia į jokias socialines normas. Paprastai tokie žmonės atrodo egocentriški, „beširdžiai“ bei nejaučia jokios atsakomybės, nesirūpina pasekmėmis. Manoma, kad jų emocijos, jeigu egzistuoja išvis, yra paviršutinės. Laikomi manipuliatoriais, negalinčiais išlaikyti ilgalaikių santykių su kitais žmonėmis, bei nepajėgūs jausti ir reikšti meilės. Paprastai atlieka tik tuos veiksmus, kurie yra naudingi jiems, naudodamiesi savo žavumu, grasinimais, smurtu. Tačiau tik mažuma iš diagnozuotų psichopatų pasižymi žiauriais išpuoliais. Yra manančių, kad psichopatija yra privalumas ypatingai konkurencingoje aplinkoje, nes yra drąsaus vadovavimo, lyderystės prielaida.

Žmonės su psichopatija dažnai sukelia žalą kitiems žmonėms, todėl manoma, kad jie nebūna prie pastarųjų emociškai prisirišę; kita vertus jiems būdingas neįžvalgumas ir elgiantis su pačiais savimi. Jiems nepavyksta pakeisti savo einamojo elgesio taip, kad ateityje išvengtų nepatogumų. Jie nejaučia užuojautos, gailėjimosi, nerimo ar kaltės dėl savo elgesio, tačiau gali imituoti kai kurias emocijas jiems naudingoje situacijoje.

Psichiatrų tikinimu, tai – ne liga. Psichopatija vadinamas asmenybės sutrikimas, charakterio anomalija. Šiuo požiūriu, lietuviai niekuo neišsiskiria pasaulyje. Mūsų šalyje – 3 procentai gyventojų yra psichopatai. Tai – pasaulio vidurkis. Lietuvos įkalinimo vietose – 8 – 10 procentų nuteistųjų – psichopatai. Tai, anot ekspertų, taip pat atitinka pasaulio vidurkį.

Dauguma su psichopatija susijusių tyrimų buvo vykdoma kalėjimuose, todėl galėjimo taikyti plačiajai visuomenei laipsnis nėra aiškus, nors psichopato prototipas dažnai naudojamas knygose bei filmuose.