Kastuvas

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Smailiagalis, plokščiagalis ir siaurasis kastuvai

Kastuvas – įrankis gruntui ir kitoms medžiagoms kasti.

Kastuvą sudaro:

• kotas – paprastai medinis, nors gali būti metalinis ar plastikinis vamzdis.
• rankena – Ji būna koto gale. Paprasčiausia rankena – medinis skersinis (kartais kotas gali baigtis rutulišku sustorėjimu). Labai dažnai rankenos laikomoji dalis būna statmena kotui, prijungta metalinėmis juostomis, prikaltomis prie koto. Dalis paprasčiausių kastuvų rankenos neturi.

• 
  Kastuvai su rankenomis
• 
  Kastuvai su rankenomis skersiniais
• 
  Pirmojo pasaulinio karo laikų kastuvėliai makštyse, kurių kotai be rankenų, bet su rutuliškais sustorėjimais.
• 
  Kastuvai su kotais bet be rankenų

• darbinė plokštė – šiais laikais paprastai metalinė. Senovėje naudodavo kastuvus su medinėmis plokštėmis, dabar būna kastuvų su plastikinėmis plokštėmis. Plokštė paprastai turi movą, į kurią įkišamas kotas ir pritvirtinamas vinimis ar medvaržčiais. Plokštės dydis ir forma priklauso nuo paskirties. Dažniausiai jos ilgis siekia iki 30 cm.

Pagal plokštės rūšį kastuvai buna:

• smailiagaliai
• plokščiagaliai
• siaurieji

Į žemę geriausiai lenda smailiagalis, bet juo dirvožemis supurenamas netolygiai. Geriausiai žemė įdirbama plokščiagaliu. Siauruoju geriausiai iškasami sėjinukai ir šakniavaisiai. Siauruosius naudoja siauroms tranšėjoms kasti, kai reikia nutiesti kabelį ar kitokią panašią liniją.

Kastuvo atmaina – semtuvas. Naudojamas birioms medžiagoms, biralams, sniegui semti.