Sąžiningumo susitarimai

Sąžiningumo susitarimai (angl. integrity pacts) – tai XX a. dešimtajame dešimtmetyje tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ pasiūlyti susitarimai, kuriais siekiama užkirsti kelią korupcijai viešuosiuose pirkimuose. Šiuos susitarimus pasirašo valstybinės institucijos ir viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys kandidatai.

Naudą, pasirašant sąžiningumo susitarimus, gauna visos suinteresuotos pusės. Verslas – susilaiko nuo kyšininkavimo ir dalyvauja skaidriuose viešuosiuose pirkimuose, valstybio sektoriaus atstovai tokiu būdu mažina korupcijos pasireiškimo tikimybę bei su ja susijusius neigiamus padarinius, didėja dalyvių skaičius. Taip pat kyla informacijos prieinamumo lygis, kuris didina skaidrumą ir atskaitingumą viešuosuos pirkimuose. Ilgalaikėje perspektyvoje sąžiningumo susitarimai gali padidinti piliečių pasitikėjimą valdžia, nes jais siekiama kurti sąžiningos konkurencijos sąlygas.

Sąžiningumo deklaracijos turinys

Pagal sąžiningumo susitarimus šalys įsipareigoja teikti visą informaciją apie savo išlaidas, pinigų gavėjus ir pajamas. Visas viešojo pirkimo konkurso metu vykdoma jo stebėsena, išskiriamos kiekvienos pusės atsakomybės ir vaidmenys, dirba nepriklausomas stebėtojas. Jis paprastai būna pilietinės visuomenės atstovas ar jos deleguotas ekspertas. Pagrindinės nepriklausomo stebėtojo funkcijos: • korupcijos rizikos įvertinimas bei priežiūra sudarant sutartis bei jas vykdant laimėtojui, • prevencijos priemonių siūlymas, • atsakymai į kandidatų ar kitų suinteresuotų šalių skundus ir įtarimus, • visuomenės informavimas apie viešąjį pirkimą. Jei šalys nevykdo įsipareigojimų, jiems numatomos sankcijos, pavyzdžiui, sutarties praradimas, išbraukimas iš pretendentų sąrašo ateities projektuose, viešuosiuose pirkimuose ir pan.

Sąžiningumo susitarimų panaudojimas gali būti labai platus. Jie naudojami su statybomis, susijusiuose viešuosuose pirkimuose, bet taip pat privatizacijos procesuose, teikiant licencijas (žvejybai, kasybai ir pan.), teikiant paslaugas, kurių tiekimą reguliuoja valstybė, pvz., vandens teikimas, telekomunikacijos.

Egzistuoja tam tikri iššūkiai, su kuriais susiduriama taikant sąžiningumo susitarimus : • Politinės valios stoka. Valdžia turi veikti pagal numatytus įsipareigojimus realiai, o ne imituoti veiklą. Prie efktyvaus ir realaus sąžiningumo susitarimo įgyvendinimo turi aktyviai prisidėti pilietinės visuomenė. • Pokyčiai politikoje. Valstybės postuose pasikeistus asmenims susitarimas turi būti vykdomas neatsižvelgiant į šiuos pokyčius. • Ribota patirtis. Dažnai su šiuo iššūkiu susiduria pilietinės visuomenės atstovai, kadangi jie turi ribotus techninius ir kitus išteklius, nėra sukaupę ilgalaikės patirties. • Informacijos prieinamumo problemos. Nenustatnt konkrečių informacijos terminų ir sąlygų, su sąžiningumo susitarimu susijusi informacija suinteresuotas puses pasiekia ne laiku. • Nepakankamas žiniasklaidos dėmesys. Žiniasklaida dažnai publikuoja tik skandalingus faktus, tačiau kiti sąžiningumo susitarimo vykdymo etapai bei rezultatai nėra skelbiami.

Sąžiningumo susitarimų pavyzdžiai

• 2005 m. „Transparency International“ Latvijos skyrius ir Latvijos Kultūros ministerija pasirašė sąžiningumo susitarimą vykdant trijų modernių kultūros objektų statybą: Nacionalinės Latvijos bibliotekos, Akustinės koncertų salės ir Šiuolaikinio meno muziejaus . Susitarime numatyta, kad kiekviena viešajame pirkime dalyvaujanti statybų įmonė turi turėti elgesio kodeksą ir pasirašyti antikorupcinę deklaraciją. Kad būtų įgyvendinti skaidrumo reikalavimai, buvo paskirtas nepriklausomas stebėtojas- TI Latvijos skyrius. Sąžiningumo susitarimai leido sukurti sąžiningas konkurencijos sąlygas ir prisidėti prie valdžios institucijų patikimumo didinimo : • 2001 m. Pakistane Karačio vandens ir kanalizacijos valdyba bei TI Pakistano skyrius pasirašė sąžiningumo susitarimą dėl Karačio vandens tiekimo sistemos projekto. Šiuo susitarimu šalys įsipareigojo nekyšininkauti ir laikytis Mažiausių kaštų atrankos metodo, nesudaryti slaptų koalicijų, deklaruoti visus mokėjimus ir pranešti apie pastebėtus sutarties pažeidimus. TI Pakistano skyrius ne tik stebėjo procesą, tačiau kartu organizavo ir seminarus. Įvykdžius projektą paaiškėjo, kad valstybė tuomet sutaupė 3,1 mln. US $ . • 2005 m. Transparency International Meksikos skyrius, Meksikos transporto ministerija ir pretendentai laimėti viešąjį pirkimą pasirašė sąžiningumo susitarimą dėl geležinkelio linijos tiesimo. Šis sąžiningumo susitarimas padėjo skaidriai ir sąžiningai organizuoti bei vykdyti viešąjį pirkimą. Transparency International Meksikos skyrius buvo paskirtas proceso stebėtoju.

Sąžiningumo susitarimai Lietuvoje

Lietuvoje egzistuoja tiekėjo sąžiningumo susitarimai, tačiau jie skiriasi nuo kitų valstybių pasirašomų susitarimų. Lietuvoje nėra paskiriamas nepriklausomas stebėtojas, o susitarimą pasirašo tik tiekėjas. Pavyzdžiai: • Tiekėjo sąžiningumo susitarimu viešuosiuose pirkimuose siekiama sumažinti korupciją viešuosiuose pirkimuose ir užtikrinti procedūrų skaidrumą. Šiuo dokumentu tiekėjas patvirtina, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti viešąjį pirkimą, taip pat kad nedalyvauja draudžiamuose susitarimuose. • Universitetuose studentas pasirašo baigiamojo darbo sąžiningumo susitarimą. Juo studentas patvirtina, kad darbas yra parašytas savarankiškai, jame nėra kitų asmenų indėlio, pateikiama medžiaga nėra plagijuota, mokėjimai už darbą nėra mokėti