Sąžiningumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
74 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
nėra keitimo aprašymo
== Sąžiningumo principas teisėje ==
 
Sąžiningumo (''angl. {{en|integrity''}}) principas teisėje[[teisė]]je reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja [[teismas|teismai]] pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus.<ref>Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos.</ref> Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti.<ref>www3.mruni.lt/padaliniai/leidyba/jurisprudencija/juris34.doc</ref> Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas.
 
Sąžiningumas minimas įvairiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, [[Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas|LR Civiliniame kodekse]] ir Valstybės politikų elgesio kodekse. Pastarajame pažymima, kad valstybės politikas viešajame gyvenime turi vadovautis teisingumo, skaidrumo, viešumo, atsakomybės ir sąžiningumo principais, einant pareigas laikytis aukščiausių elgesio standartų, vengti situacijų, galinčių sukelti visuomenėje abejonę.<ref>http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=6223&p_d=81455&p_k=1</ref> Lietuvos teismai taip pat ne kartą analizavo sąžiningumo principo turinį.
 
== Pasaulinis sąžiningumo indeksas ==
Pasaulinis sąžiningumo indeksu (''angl. {{en|Global Integrity Index''}}) vertinami pagrindiniai nacionalinio lygmens antikorupciniai mechanizmai, jų efektyvumas ir atvirumas piliečiams.<ref>http://report.globalintegrity.org/globalIndex.cfm</ref> Kiekvienoje tyrime dalyvaujančioje šalyje yra vertinami 3 aspektai: teisės aktai ir institucijos, kurios skatina viešąją atsakomybę ir korupcijos mažinimą, šių priemonių efektyvumas ir prieinamumas piliečiams. Pavyzdžiui, [[2009]] metaism. buvo vertintos šešios sritys: pilietinė visuomenė ir žiniasklaida (informacijos prieinamumas, pilietinės organizacijos), rinkimai (piliečių aktyvumas rinkimuose, rinkimų finansavimas), valdžios atskaitomybė (biudžeto sudarymas, įstatymų leidyba), administracinės ir civilinės paslaugos (pranešėjų apsauga, viešieji pirkimai), stebėsena ir reguliavimas (mokesčių ir kitos audito institucijos), antikorupcinė veikla (antikorupcinių įstatymų leidyba, organizacijų veikla). Įvertinimus atlieka kiekvienos šalies specialistai, jie sumuojami į bendrą sąžiningumo indeksą.
 
Pasaulinis sąžiningumo indeksu (''angl. Global Integrity Index'') vertinami pagrindiniai nacionalinio lygmens antikorupciniai mechanizmai, jų efektyvumas ir atvirumas piliečiams.<ref>http://report.globalintegrity.org/globalIndex.cfm</ref> Kiekvienoje tyrime dalyvaujančioje šalyje yra vertinami 3 aspektai: teisės aktai ir institucijos, kurios skatina viešąją atsakomybę ir korupcijos mažinimą, šių priemonių efektyvumas ir prieinamumas piliečiams. Pavyzdžiui, 2009 metais buvo vertintos šešios sritys: pilietinė visuomenė ir žiniasklaida (informacijos prieinamumas, pilietinės organizacijos), rinkimai (piliečių aktyvumas rinkimuose, rinkimų finansavimas), valdžios atskaitomybė (biudžeto sudarymas, įstatymų leidyba), administracinės ir civilinės paslaugos (pranešėjų apsauga, viešieji pirkimai), stebėsena ir reguliavimas (mokesčių ir kitos audito institucijos), antikorupcinė veikla (antikorupcinių įstatymų leidyba, organizacijų veikla). Įvertinimus atlieka kiekvienos šalies specialistai, jie sumuojami į bendrą sąžiningumo indeksą.
 
Pasaulinis sąžiningumo indeksą kurianti organizacija „Global Integrity“ valstybes pagal indekso rezultatus skirsto į 5 grupes:
Labai stiprios (90+), Stiprios (80+), Vidutinės (70+), Silpnos (60+), labai silpnos (<60). 2008 metais [[Lietuva|Lietuvai]] skirti 74 balai iš 100. Geriausiai įvertinti antikorupciniai įstatymai, prasčiausiai – pranešėjų apsauga ir įstatymų įgyvendinimas.<ref>http://report.globalintegrity.org/Lithuania/2008</ref>
 
== Jaunimo sąžiningumo tyrimai ==
 
[[2010]]-[[2011]] m. „Transparency„[[Transparency International“International]]“ Vietnamo skyrius atliko jaunimo sąžiningumo tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti jaunimo vertybes, požiūrį į korupciją ir sąžiningumą.<ref>http://www.transparency.org/content/download/62419/1000065</ref> Didžioji dauguma (95 proc.) respondentų teigė, kad būti sąžiningu yra svarbiau nei būti turtingu ir įvairias antikorupcines iniciatyvas vertino neigiamai. Tačiau esant tam tikroms specifinėms situacijoms vertybių nėra laikomasi - 35 proc. respondentų teigė galintys elgtis nesąžiningai, jei tai padeda išspręsti problemas ar atneša finansinę naudą. Tyrime taip pat klausta, kiek dažnai susiduriama su korupcija konkrečiose situacijose. Palyginus jaunimo atsakymus su suaugusių atsakymais paaiškėjo, kad jaunimas su korupcija susiduria dažniau nei suaugusieji. 17% respondentų teigė, kad jie gauna žinių apie sąžiningumą mokymo įstaigoje.
 
Lietuvoje jaunimo sąžiningumą, sąžiningo elgesio priežastis, jo paplitimą 2011 metais tyrė „Transparency[[Transparency International“International Lietuvos skyrius]].<ref>http://www.transparency.lt/new/images/tils_jaunimo_saziningumo_tyrimas.pdf</ref> Rezultatai rodo, kad nesąžiningas elgesys labiausiai paplitęs mokyklose (47 proc.), universitetuose (38 proc.), mažiausiai- šeimoje (10 proc.), o labiausiai paplitusios nepiniginės nesąžiningumo išraiškos- melas, siekiant apsaugoti kitus (94%), melas, siekiant asmeninės naudos (79%), susitarimo „paslauga už paslaugą“ vykdymas (76%), įsidarbinimas pasinaudojant pažintimis (60%). Dauguma Lietuvos jaunimo tiek mokykloje, tiek studijų metu nusirašinėja (atitinkamai 88% ir 60%), duoda nusirašyti (atitinkamai 87% ir 72%), naudojasi paruoštukais („špargalkėmis“) (atitinkamai 79% ir 69%). Anot respondentų, daugiausiai įtakos nesąžiningam jaunimo elgesiui turi žiniasklaida (49 proc.), šalies politika (48 proc.) ir šalies ekonomika (36 proc.), sąžiningam- šeima (76 proc.), draugai (69 proc.), švietimo sistemos atstovai (35 proc.). Svarbiausiomis vertybėmis respondentai įvardino šeimą, sąžiningumą ir aukštąjį išsilavinimą, mažiausiai svarbiomis- turtą, prestižinę profesiją ir visuotinį pripažinimą. Nors 82 proc. apklaustųjų pripažįsta, kad antikorupcinis švietimas yra reikalingas, tokio tipo programose mokymo įstaigose dalyvavo 9 proc.
 
== Šaltiniai ==
16 279

pakeitimai

Naršymo meniu