Urbonas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
HiW-Bot (aptarimas | indėlis)
Botai
2 523 keitimai
S r2.7.2) (robotas Pridedama: en:Pope Urban IV
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
16 560 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19: Eilutė 19:
}}
}}


'''Urbonas IV''' (1195 m. – 1264 m. spalio 2 d.), tikrasis vardas '''Jacques Pantaléon''' – [[popiežius]] nuo 1261 iki 1264 m. Jis vienas iš nedaugelio popiežių, neišventintų į [[kardinolas|kardinolas]].
'''Urbonas IV''' (1195 m. – 1264 m. spalio 2 d.), tikrasis vardas '''Jacques Pantaléon''' – [[popiežius]] nuo 1261 iki 1264 m. Jis vienas iš nedaugelio popiežių, neišventintų į [[kardinolas|kardinolus]].


==Biografija==
==Biografija==
Urbonas IV gimė batsiuvo šeimoje [[Trua]] mieste [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Studijavo [[teologija|teologiją]] bei [[teisė|teisę]] [[Paryžius|Paryžiuje]]. Buvo kanauninku [[Laon|Laon]]e, o vėliau – [[Lježo vyskupija| Lježo vyskupijoje]]. 1245 m. jis atkreipė į save popiežiaus [[Inocento IV]] dėmesį, bei buvo deleguotas dviem misijoms į Vokietiją. 1255 m. popiežius [[Aleksandras IV]] paskyrė Urboną [[Jeruzalės patriarchas|Jeruzalės patriarchu]].
Urbonas IV gimė batsiuvo šeimoje [[Trua]] mieste [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Studijavo [[teologija|teologiją]] bei [[teisė|teisę]] [[Paryžius|Paryžiuje]]. Buvo [[Kanauninkas|kanauninku]] [[Laon|Laon]]e, o vėliau – [[Lježo vyskupija| Lježo vyskupijoje]]. 1245 m. jis atkreipė popiežiaus [[Inocentas IV|Inocento IV]] dėmesį, bei buvo deleguotas dviem misijoms į Vokietiją. 1255 m. popiežius [[Aleksandras IV]] paskyrė Urboną [[Jeruzalės patriarchas|Jeruzalės patriarchu]].


Tuo metu, kai Aleksandras IV mirė, Urbonas buvo [[Viterbas|Viterbe]], kur ieškojo pagalbos engiamiems [[Jeruzalė]]s krikščionims. Po [[sede vacante|trijų mėnesių laikotarpio]], 1261 m. rugpjūčio 29d. [[Kardinolų kolegija]] išrinko Pantaléoną mirusio popiežiaus įpėdiniu. Jis pasirinko Urbono IV vardą.
Tuo metu, kai Aleksandras IV mirė, Urbonas buvo [[Viterbas|Viterbe]], kur ieškojo pagalbos engiamiems [[Jeruzalė]]s krikščionims. Po trijų mėnesių [[sede vacante|tarpuvaldžio]], 1261 m. [[rugpjūčio 29]] d. [[Kardinolų kolegija]] išrinko Pantaléoną naujuoju popiežiumi Jis pasirinko Urbono IV vardą.


Prieš jam tampant popiežiumi sužlugo [[Lotynų imperija]]. Norėdamas ją atgaivinti, Urbonas IV bandė organizuoti kryžiaus žygį, tačiau jam nepavyko.
Prieš Urbono IV išrinkimą, sužlugo [[Lotynų imperija]]. Norėdamas ją atgaivinti, Urbonas IV bandė organizuoti kryžiaus žygį, tačiau žygis nepavyko.


1264 m. Urbonas IV įsteigė [[Devintinės|Devintinių]] šventę.
1264 m. Urbonas IV įsteigė [[Devintinės|Devintinių]] šventę.
Eilutė 35: Eilutė 35:
Tannhauseris buvo popiežiaus Urbono IV laikų žinomas lyrinių dainų atlikėjas ir poetas, miręs 1265 m. Legenda, jungianti šiuos du asmenis, gimė po dviejų amžių – baladėse ja pradėta dainuoti apie 1450 m.
Tannhauseris buvo popiežiaus Urbono IV laikų žinomas lyrinių dainų atlikėjas ir poetas, miręs 1265 m. Legenda, jungianti šiuos du asmenis, gimė po dviejų amžių – baladėse ja pradėta dainuoti apie 1450 m.


Legenda teigia, kad riteris ir poetas Tannhauseris surado slaptus [[Venera (deivė)|Veneros]] požieminius namus – Venusbergą, kur praleido metus, garbindamas deivę. Po metų jis pajuto kaltę dėl savo nuodėmės ir atvyko į [[Roma|Romą]] prašyti popiežiaus Urbono IV nuodėmių atleidimo. Urbonas jam atsakė, kad atleis tik tuo atveju, jei jo lazda sužydės. Tannhauseris palieka Romą, o po trijų dienų popiežiaus lazda sužydi gražiausiomis gėlėmis. Pasiuntiniai bandė rasti riterį, tačiau jis jau buvo grįžęs į Venusbergą. Daugiau jo niekas nematė. <ref>Baring-Gould, Sabine. [http://library.flawlesslogic.com/venus.htm "The Mountain of Venus"], from '' Curious Myths of the Middle Ages'', (London, 1866)</ref>
Legenda teigia, kad riteris ir poetas Tannhauseris surado slaptus [[Venera (deivė)|Veneros]] požeminius namus – Venusbergą, kur praleido metus, garbindamas deivę. Po metų jis pajuto kaltę dėl savo nuodėmės ir atvyko į [[Roma|Romą]] prašyti popiežiaus Urbono IV nuodėmių atleidimo. Urbonas IV jam atsakė, kad atleis tik tuo atveju, jei jo lazda sužydės. Tannhauseris paliko Romą, o po trijų dienų popiežiaus lazda sužydėjo gražiausiomis gėlėmis. Pasiuntiniai bandė rasti riterį, tačiau jis jau buvo grįžęs į Venusbergą. Daugiau jo niekas nematė.<ref>Baring-Gould, Sabine. [http://library.flawlesslogic.com/venus.htm "The Mountain of Venus"], from '' Curious Myths of the Middle Ages'', (London, 1866)</ref>


Nerasta istorinių faktų, kurie galėtų patvirtinti šią legendą.
Nerasta istorinių faktų, kurie galėtų patvirtinti šią legendą.



{{start box}}
{{start box}}

19:35, 18 vasario 2012 versija

Urbonas IV
lot. Urbanus IV
182-asis popiežius
Gimimo vardas Jacques Pantaléon
Gimė 1195
Trua, Prancūzija
Mirė 1264 m. spalio 2 d.
182-asis popiežius
Išrinktas 1261 m. rugpjūčio 29 d.
Baigė 1264 m. spalio 2 d.
Pirmtakas Aleksandras IV
Įpėdinis Klemensas IV
Vikiteka Urbonas IV

Urbonas IV (1195 m. – 1264 m. spalio 2 d.), tikrasis vardas Jacques Pantaléon – popiežius nuo 1261 iki 1264 m. Jis vienas iš nedaugelio popiežių, neišventintų į kardinolus.

Biografija

Urbonas IV gimė batsiuvo šeimoje Trua mieste Prancūzijoje. Studijavo teologiją bei teisę Paryžiuje. Buvo kanauninku Laone, o vėliau – Lježo vyskupijoje. 1245 m. jis atkreipė popiežiaus Inocento IV dėmesį, bei buvo deleguotas dviem misijoms į Vokietiją. 1255 m. popiežius Aleksandras IV paskyrė Urboną Jeruzalės patriarchu.

Tuo metu, kai Aleksandras IV mirė, Urbonas buvo Viterbe, kur ieškojo pagalbos engiamiems Jeruzalės krikščionims. Po trijų mėnesių tarpuvaldžio, 1261 m. rugpjūčio 29 d. Kardinolų kolegija išrinko Pantaléoną naujuoju popiežiumi Jis pasirinko Urbono IV vardą.

Prieš Urbono IV išrinkimą, sužlugo Lotynų imperija. Norėdamas ją atgaivinti, Urbonas IV bandė organizuoti kryžiaus žygį, tačiau žygis nepavyko.

1264 m. Urbonas IV įsteigė Devintinių šventę.

Jis mirė Perudžoje 1264 m. spalio 2 d.

Tannhauserio legenda

Tannhauseris buvo popiežiaus Urbono IV laikų žinomas lyrinių dainų atlikėjas ir poetas, miręs 1265 m. Legenda, jungianti šiuos du asmenis, gimė po dviejų amžių – baladėse ja pradėta dainuoti apie 1450 m.

Legenda teigia, kad riteris ir poetas Tannhauseris surado slaptus Veneros požeminius namus – Venusbergą, kur praleido metus, garbindamas deivę. Po metų jis pajuto kaltę dėl savo nuodėmės ir atvyko į Romą prašyti popiežiaus Urbono IV nuodėmių atleidimo. Urbonas IV jam atsakė, kad atleis tik tuo atveju, jei jo lazda sužydės. Tannhauseris paliko Romą, o po trijų dienų popiežiaus lazda sužydėjo gražiausiomis gėlėmis. Pasiuntiniai bandė rasti riterį, tačiau jis jau buvo grįžęs į Venusbergą. Daugiau jo niekas nematė.[1]

Nerasta istorinių faktų, kurie galėtų patvirtinti šią legendą.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas
Popiežius
Aleksandras IV 		Popiežius
Urbonas IV
1261-1264 		Įpėdinis
Popiežius
Klemensas IV

Šaltiniai

  1. ↑ Baring-Gould, Sabine. "The Mountain of Venus", from Curious Myths of the Middle Ages, (London, 1866)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Urbonas_IV&oldid=3793359"