Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas''', Dragūnų pulkas, Geležinio Vilko pulkas |
'''Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas''', Dragūnų pulkas, Geležinio Vilko pulkas – [[1919]]–[[1940]] m. [[TLK|Lietuvos kariuomenės]] lengvosios [[kavalerija|kavalerijos]] karinis [[dalinys]]. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Pulko pradžia |
Pulko pradžia – [[1920]] m. spalio mėn. pradėta formuoti savanorių raitelių šimtinė „Geležinis Vilkas“. 1920 m. lapkričio mėn. ji performuota į Trečiąjį raitelių „Geležinio Vilko“ pulką. [[1921]] m. sausio mėn. – [[1923]] m. kovo mėn. pulkas saugojo demarkacinę linija su [[Lenkija]]. [[1922]] m. [[balandžio 1]] d. gavo oficialų vardą „Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas“. Pulke tarnavęs [[Kazys Binkis]] parašė eiles populiariam „Geležinio Vilko maršui“. |
||
[[Dragūnai]]s kavaleristai pavadinti prisimenant garbingą lietuvių dragūnų [[pulkas|pulkų]] ir [[eskadronas|eskadronų]] istoriją. Taip vadinosi [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] raitosios gvardijos pulkas ir keturi samdytos kariuomenės dragūnų pulkai, kuriuose [[1650]] |
[[Dragūnai]]s kavaleristai pavadinti prisimenant garbingą lietuvių dragūnų [[pulkas|pulkų]] ir [[eskadronas|eskadronų]] istoriją. Taip vadinosi [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] raitosios gvardijos pulkas ir keturi samdytos kariuomenės dragūnų pulkai, kuriuose [[1650]] m. buvo 1660 karių, [[Prūsijos kariuomenė]]s Lietuvos dragūnų pirmasis pulkas, įsteigtas [[1717]] m. ir [[1917]] m. pabaigoje – [[1918]] m. pavasarį [[Rusijos kariuomenė]]je buvęs Valkos lietuvių dragūnų divizionas, kuriame buvo du eskadronai. |
||
Pulkas [[1924]] |
Pulkas [[1924]] m. sausio mėn. buvo išformuotas, bet [[1935]] m. gegužės mėn. iš naujo suformuotas iš kai kurių [[Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas|Pirmojo]] ir [[Antrasis ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulkas|Antrojo kavalerijos pulkų]] eskadronų ir pavadintas Trečiuoju kavalerijos pulku. |
||
[[1936]] |
[[1936]] m. [[birželio 4]] d. grąžintas oficialus vardas. [[1937]] m. [[rugpjūčio 15]] d., pulko šventės dieną, pulkui iškilmingoje rikiuotėje įteikta vėliava su įrašu „Kovon dėl Lietuvos laisvės ir garbės“. [[1939]] m. pulkas dalyvavo Lietuvos kariuomenės žygyje į [[Vilnius|Vilnių]], vėliau priklausė Vilniaus įgulai. Tuo metu pulkas turėjo 4 raitelių, 1 kulkosvaidžių, 1 technikos eskadronus ir šarvuočių būrį. |
||
Pulko dislokacijos vietos keitėsi, buvo: [[Aukštoji Panemunė]] ([[Kaunas]]), [[Raudondvaris]], [[Utena]], [[Vilkaviškis]], [[Anykščiai]], [[Tauragė]] (ilgiausiai), [[Klaipėdos kraštas]], Vilnius. |
Pulko dislokacijos vietos keitėsi, buvo: [[Aukštoji Panemunė]] ([[Kaunas]]), [[Raudondvaris]], [[Utena]], [[Vilkaviškis]], [[Anykščiai]], [[Tauragė]] (ilgiausiai), [[Klaipėdos kraštas]], Vilnius. |
||
Sovietams okupavus Lietuvą, [[1940]] m. [[liepos 25]] d. pulkas pavadintas Trečiuoju dragūnų pulku, 1940 m. rugpjūčio mėn. išformuotas. <ref>{{VLE|V|- 115|[[Vytautas Jasulaitis]]|Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas}}</ref> |
|||
== Pulko vadai == |
== Pulko vadai == |
||
Eilutė 18: | Eilutė 18: | ||
* J. Litvinas |
* J. Litvinas |
||
* K. Remišauskas |
* K. Remišauskas |
||
* |
* Mykolas Gedgaudas |
||
* [[1934]] |
* [[1934]] m. [[vasario 15]] d. – 1940 m. [[liepos 25]] d. [[Antanas Simanas Rėklaitis]] |
||
* 1940 |
* 1940 m. [[liepos 25]] d. Povilas Žilys |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ref}} |
|||
<references/> |
|||
⚫ | |||
== Nuorodos == |
|||
⚫ | |||
[[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės kavalerijos daliniai]] |
[[Kategorija:Tarpukario Lietuvos kariuomenės kavalerijos daliniai]] |
19:17, 11 vasario 2012 versija
Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas, Dragūnų pulkas, Geležinio Vilko pulkas – 1919–1940 m. Lietuvos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys.
Istorija
Pulko pradžia – 1920 m. spalio mėn. pradėta formuoti savanorių raitelių šimtinė „Geležinis Vilkas“. 1920 m. lapkričio mėn. ji performuota į Trečiąjį raitelių „Geležinio Vilko“ pulką. 1921 m. sausio mėn. – 1923 m. kovo mėn. pulkas saugojo demarkacinę linija su Lenkija. 1922 m. balandžio 1 d. gavo oficialų vardą „Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas“. Pulke tarnavęs Kazys Binkis parašė eiles populiariam „Geležinio Vilko maršui“.
Dragūnais kavaleristai pavadinti prisimenant garbingą lietuvių dragūnų pulkų ir eskadronų istoriją. Taip vadinosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raitosios gvardijos pulkas ir keturi samdytos kariuomenės dragūnų pulkai, kuriuose 1650 m. buvo 1660 karių, Prūsijos kariuomenės Lietuvos dragūnų pirmasis pulkas, įsteigtas 1717 m. ir 1917 m. pabaigoje – 1918 m. pavasarį Rusijos kariuomenėje buvęs Valkos lietuvių dragūnų divizionas, kuriame buvo du eskadronai.
Pulkas 1924 m. sausio mėn. buvo išformuotas, bet 1935 m. gegužės mėn. iš naujo suformuotas iš kai kurių Pirmojo ir Antrojo kavalerijos pulkų eskadronų ir pavadintas Trečiuoju kavalerijos pulku.
1936 m. birželio 4 d. grąžintas oficialus vardas. 1937 m. rugpjūčio 15 d., pulko šventės dieną, pulkui iškilmingoje rikiuotėje įteikta vėliava su įrašu „Kovon dėl Lietuvos laisvės ir garbės“. 1939 m. pulkas dalyvavo Lietuvos kariuomenės žygyje į Vilnių, vėliau priklausė Vilniaus įgulai. Tuo metu pulkas turėjo 4 raitelių, 1 kulkosvaidžių, 1 technikos eskadronus ir šarvuočių būrį.
Pulko dislokacijos vietos keitėsi, buvo: Aukštoji Panemunė (Kaunas), Raudondvaris, Utena, Vilkaviškis, Anykščiai, Tauragė (ilgiausiai), Klaipėdos kraštas, Vilnius.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. liepos 25 d. pulkas pavadintas Trečiuoju dragūnų pulku, 1940 m. rugpjūčio mėn. išformuotas. [1]
Pulko vadai
- Vincas Natkevičius, „Geležinio Vilko“ šimtinės vadas
- J. Litvinas
- K. Remišauskas
- Mykolas Gedgaudas
- 1934 m. vasario 15 d. – 1940 m. liepos 25 d. Antanas Simanas Rėklaitis
- 1940 m. liepos 25 d. Povilas Žilys
Šaltiniai
- ↑ Vytautas Jasulaitis. Trečiasis dragūnų Geležinio Vilko pulkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. - 115 psl.