Komarnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 47°45′48″ š. pl. 18°07′42″ r. ilg. / 47.76333°š. pl. 18.12833°r. ilg. / 47.76333; 18.12833 (Komarnas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: zh:科马尔诺
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 22: Eilutė 22:
}}
}}


'''Komarnas''' ({{sk|Komárno}}, {{hu|Komárom}}) – [[Slovakija|Slovakijos]] miestas [[Nitros kraštas|Nitros krašte]] prie [[Dunojus|Dunojaus]]. Kitame krante įsikūręs [[Vengrija|Vengrijos]] [[Komaromas]]. Subyrėjus [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] imperijai, po [[1PK|I Pasaulinio karo]] buvęs vienas miestas liko padalintas pusiau per Dunojų pravestos valstybių sienos ir priklauso dviems kaimyninėms valstybėms. Abi dalis jungia Elžbietos tiltas. Komarnas įsikūręs prie Dunojaus ir [[Vahas|Vaho]] santakos, svarbus upių uostas, laivų statykla.
'''Komarnas''' ({{sk|Komárno}}, {{hu|Komárom}}) – [[Slovakija|Slovakijos]] miestas [[Nitros kraštas|Nitros krašte]] prie [[Dunojus|Dunojaus]]. Kitame krante įsikūręs [[Vengrija|Vengrijos]] [[Komaromas]]. Subyrėjus [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos]] imperijai, po [[1PK|I Pasaulinio karo]] buvęs vienas miestas liko padalintas pusiau per Dunojų pravestos valstybių sienos ir priklauso dviems kaimyninėms valstybėms. Abi dalis jungia Elžbietos tiltas. Komarnas įsikūręs prie Dunojaus ir [[Vahas|Vaho]] santakos, svarbus upių uostas, laivų statykla.


== Demografija ==
== Demografija ==


Mieste gyvena apie 36,3 tūkst. gyv. ([[2006]] m.). Tai etninių [[vengrai|vengrų]] Slovakijoje centras – čia jie sudaro 60% visų miesto gyventojų, [[slovakai]] – 34.7%. Nemažą dalį sudaro ir [[serbai|serbų]] mažuma, įsikūrusi nuo XVII a. serbų migracijos iš [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] į [[Habsburgų monarchija|Habsburgų monarchijos]] teritorijas.
Mieste gyvena apie 36,3 tūkst. gyv. ([[2006]] m.). Tai etninių [[vengrai|vengrų]] Slovakijoje centras – čia jie sudaro 60% visų miesto gyventojų, [[slovakai]] – 34.7%. Nemažą dalį sudaro ir [[serbai|serbų]] mažuma, įsikūrusi nuo XVII a. serbų migracijos iš [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]] į [[Habsburgų monarchija|Habsburgų monarchijos]] teritorijas.


== Istorija ==
== Istorija ==
[[Vaizdas:Komarno 2.JPG|thumb|250px|left|Senamiestis]]
[[Vaizdas:Komarno 2.JPG|thumb|250px|left|Senamiestis]]
[[Vaizdas:Komárno - Castle.jpg|thumb|250px|left|[[Komarno tvirtovė]]]]
[[Vaizdas:Komárno - Castle.jpg|thumb|250px|left|[[Komarno tvirtovė]]]]
I a. šioje vietoje įsikūrė [[romėnai|romėnų]] gyvenvietė ''Brigetio''. IV a. juos išstūmė [[barbarai]]. Vėliau atsikraustė [[avarai]] ir [[slavai]]. VIII a. tampa [[Didžioji Moravija|Didžiosios Moravijos]] dalimi. IX a. čia pasirodo vengrai, X a. pastatoma [[tvirtovė]]. Miesto vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminimas [[1075]] m. [[1265]] m. [[Bela IV]] suteikia miesto teises. XVI a. statoma Senoji tvirtovė atremti Osmanų imperijos puolimą. Nuo XVIII a. tapo laisvu karališkuoju miestu. [[1870]] m. užbaigiama viena svarbiausių tvirtovių Austrijoje-Vengrijoje. Imperijai žlungant pagal [[Trianono sutartis|Trianono sutartį]] ([[1920]] m.) didžioji miesto dalis atiteko sukurtai [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] valstybei, mažesnioji – Vengrijai.
[[I a.]] šioje vietoje įsikūrė [[romėnai|romėnų]] gyvenvietė ''Brigetio''. [[IV a.]] juos išstūmė [[barbarai]]. Vėliau atsikraustė [[avarai]] ir [[slavai]]. VIII a. tampa [[Didžioji Moravija|Didžiosios Moravijos]] dalimi. IX a. čia pasirodo vengrai, [[X a.]] pastatoma [[tvirtovė]]. Miesto vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminimas [[1075]] m. [[1265]] m. [[Bela IV]] suteikia miesto teises. [[XVI a.]] statoma Senoji tvirtovė atremti Osmanų imperijos puolimą. Nuo [[XVIII a.]] tapo laisvu karališkuoju miestu. [[1870]] m. užbaigiama viena svarbiausių tvirtovių Austrijoje-Vengrijoje. Imperijai žlungant pagal [[Trianono sutartis|Trianono sutartį]] ([[1920]] m.) didžioji miesto dalis atiteko sukurtai [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] valstybei, mažesnioji – Vengrijai.


[[2PK|II Pasaulinio karo]] metu miestą kontroliavo [[Vokietija]], gindama piečiau įsikūrusias strategines naftos perdirbimo gamyklas. Karo metu sugriauti upių tiltai, jungiantys atskiras miesto dalis. Pokaryje pradėta vystyti upių laivybą, ėmė veikti atstatyta laivų statykla.
[[2PK|II Pasaulinio karo]] metu miestą kontroliavo [[Vokietija]], gindama piečiau įsikūrusias strategines naftos perdirbimo gamyklas. Karo metu sugriauti upių tiltai, jungiantys atskiras miesto dalis. Pokaryje pradėta vystyti upių laivybą, ėmė veikti atstatyta laivų statykla.
Eilutė 39: Eilutė 39:
Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, [[Komarno tvirtovė]]s statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams.
Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, [[Komarno tvirtovė]]s statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams.


==Miestai partneriai==
== Miestai partneriai ==


* {{flagicon|CZE}} [[Blansko]], [[Čekija]]
* {{flagicon|CZE}} [[Blansko]], [[Čekija]]

16:22, 9 vasario 2012 versija

Komarnas
svk. Komárno
      
Miesto centre
Komarnas
Komarnas
47°45′48″ š. pl. 18°07′42″ r. ilg. / 47.76333°š. pl. 18.12833°r. ilg. / 47.76333; 18.12833 (Komarnas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Slovakijos vėliava Slovakija
Kraštas Nitros kraštas
Įkūrimo data 1075
' Anton Marek
Gyventojų (2006) 36 279
Plotas 102,807 km²
Tankumas (2006) 353 žm./km²
Altitudė 112 m
Pašto kodas 945 01
Tinklalapis www.komarno.sk
Vikiteka Komarnas

Komarnas (svk. Komárno, veng. Komárom) – Slovakijos miestas Nitros krašte prie Dunojaus. Kitame krante įsikūręs Vengrijos Komaromas. Subyrėjus Austrijos-Vengrijos imperijai, po I Pasaulinio karo buvęs vienas miestas liko padalintas pusiau per Dunojų pravestos valstybių sienos ir priklauso dviems kaimyninėms valstybėms. Abi dalis jungia Elžbietos tiltas. Komarnas įsikūręs prie Dunojaus ir Vaho santakos, svarbus upių uostas, laivų statykla.

Demografija

Mieste gyvena apie 36,3 tūkst. gyv. (2006 m.). Tai etninių vengrų Slovakijoje centras – čia jie sudaro 60% visų miesto gyventojų, slovakai – 34.7%. Nemažą dalį sudaro ir serbų mažuma, įsikūrusi nuo XVII a. serbų migracijos iš Osmanų imperijos į Habsburgų monarchijos teritorijas.

Istorija

Senamiestis
Komarno tvirtovė

I a. šioje vietoje įsikūrė romėnų gyvenvietė Brigetio. IV a. juos išstūmė barbarai. Vėliau atsikraustė avarai ir slavai. VIII a. tampa Didžiosios Moravijos dalimi. IX a. čia pasirodo vengrai, X a. pastatoma tvirtovė. Miesto vardas pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminimas 1075 m. 1265 m. Bela IV suteikia miesto teises. XVI a. statoma Senoji tvirtovė atremti Osmanų imperijos puolimą. Nuo XVIII a. tapo laisvu karališkuoju miestu. 1870 m. užbaigiama viena svarbiausių tvirtovių Austrijoje-Vengrijoje. Imperijai žlungant pagal Trianono sutartį (1920 m.) didžioji miesto dalis atiteko sukurtai Čekoslovakijos valstybei, mažesnioji – Vengrijai.

II Pasaulinio karo metu miestą kontroliavo Vokietija, gindama piečiau įsikūrusias strategines naftos perdirbimo gamyklas. Karo metu sugriauti upių tiltai, jungiantys atskiras miesto dalis. Pokaryje pradėta vystyti upių laivybą, ėmė veikti atstatyta laivų statykla.

Kultūra

Miestas turi gerai išlaikytą senamiestį, restauruotus istorinius statinius: rotušę, teismo rūmus, Klapkos aikštę, šv. Andrejaus bažnyčią, Dunojaus muziejų, Komarno tvirtovės statinius, kitus objektus, pritaikytus šiuolaikinio gyvenimo poreikiams.

Miestai partneriai

Nuorodos