Melno taika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[File:Treaty of Melno.jpg|thumb|180px|Sutarties dokumentas ]]
[[File:Treaty of Melno.jpg|thumb|180px|Sutarties dokumentas ]]
'''Melno taika''' – [[1422]] m. [[rugsėjo 27]] d. prie Melno ežero (netoli [[Torūnė]]s)kariuomenės stovykloje sudaryta taikos sutartis tarp [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]], kuria Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją, o Ordinui liko Klaipėdos krašta. Melno taikos priežastis buvo ta ,kad 1422 metais [[Jogaila|Jogailai]] su [[Vytautas|Vytautu]] paskelbus Ordinui karą , Ordinas nebuvo pasiruošęs kariauti ir nestojo į atvirą kovą. Jie nusprendė gintis pilyse. Po [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] kariuomenių susijungimo ir krašto nusiaubimo magistras paprašė taikos.
'''Melno taika''' – [[1422]] m. [[rugsėjo 27]] d. prie Melno ežero (netoli [[Torūnė]]s)kariuomenės stovykloje sudaryta taikos sutartis tarp [[LDK|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]], kuria Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją, o Ordinui liko Klaipėdos kraštas. Melno taikos priežastis buvo ta ,kad 1422 metais [[Jogaila|Jogailai]] su [[Vytautas|Vytautu]] paskelbus Ordinui karą , Ordinas nebuvo pasiruošęs kariauti ir nestojo į atvirą kovą. Jie nusprendė gintis pilyse. Po [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Lietuva|Lietuvos]] kariuomenių susijungimo ir krašto nusiaubimo magistras paprašė taikos.





18:34, 8 vasario 2012 versija

Sutarties dokumentas

Melno taika1422 m. rugsėjo 27 d. prie Melno ežero (netoli Torūnės)kariuomenės stovykloje sudaryta taikos sutartis tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino, kuria Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją, o Ordinui liko Klaipėdos kraštas. Melno taikos priežastis buvo ta ,kad 1422 metais Jogailai su Vytautu paskelbus Ordinui karą , Ordinas nebuvo pasiruošęs kariauti ir nestojo į atvirą kovą. Jie nusprendė gintis pilyse. Po Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių susijungimo ir krašto nusiaubimo magistras paprašė taikos.