Pinturicchio: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
32 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
(Naujas puslapis: right|thumb|160px| Pinturikjo autoportretas Santa Maria Maggiore bažnyčioje [[Spelas|Spelo mieste (apie 1501)]] '''Pinturikjas''' (it. ''...)
 
Bernardinas, Beto sūnus (''Bernardino di Betto''), gimė apie [[1454]] m. [[Perudža|Perudžos]] apylinkėse. Savo pravardę gaus nuo mažo stoto (''Pinturicchio'' lietuviškai reikštų „turtingas mažas tapytojas“). Nieko nežinoma apie Pinturikjo jaunystės metus ir mokslus. Manoma, kad Pinturikjas buvo Perudžino mokiniu. [[1481]]-84 m. jis dalyvavo [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčios]] freskų kūrime kaip [[Perudžinas|Perudžino]] pagalbininkas ir gaudavo apie 1/3 pastarojo atlyginimo. Skirtingai nuo savo mokytojo ir, kito Perudžino mokinio, [[Rafaelis|Rafaelio]], Pinturikjas nepasidavė Aukštojo Renesanso stiliui, kuris [[XIV amžius|XIV amžiaus]] pabaigoje pradėjo plisti iš [[Florencija|Florencijos]]. Pinturikjo darbuose jaučiasi [[Gotika|gotikinės]] stilistikos diktuojamas scenų ir figūrų traktavimas.
[[Vaizdas:Pintoricchio 018 detail.jpg|thumb|left|240px| „Pijus II kanonizuoja Šv. Jekateriną iš Sienos“ ([[1503]]-08, [[Sienos katedra]], [[Siena (miestas)|Siena]])]]
Po darbų Siksto koplyčioje Pinturikjas pradėjo savarankišką dailininko karjerą. Iš daugybės Siksto koplyčioje dirbusių dailininkų pagalbininkų jis sukūrė savo nuosavą padėjėjų ir mokinių komandą. Tai Pinturikjui padėjo greitai atlikinėti didelio ploto [[freska|freskų]] darbus. [[1484]] - [[1492]] m. laikotarpiu Pinturikjas dirbo įtakingai [[Roma|Romos]] [[della Rovere]] šeimai. Svarbiausias šio laikotarpio projektas buvo freskos [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčioje. Kiti dabrbai buvo atlikti Santa Maria in Aracoeli bažnyčioje. Apie [[1492]] m. Pinturikjas trumpai dirbo [[Orvietas|Orvieto]] katedroje (šie darbai neišlikę). Po to Pinturikjas patraukė [[popiežius|popiežiaus]] [[Aleksandras VI|Aleksandro VI]]-ojo dėmesį, kuris užsakė freskas Vatikano bibliotekoje, Apaštališkuosiuose rūmuose, vadinamuosiuose Bordžijos kambariuoseapartamentuose. Pinturikjas čia dirbo maždaug iki [[1495]] m.
 
Po to dailininkas persikraustė arčiau gimtųjų vietų. [[1496]]-98 m. datuojamas vienas geriausių Pinturikjo darbų, altoriaus ištapymas Santa Maria dei Fossi bažnyčioje Perudžoje. Panašu, kad tuomet Pinturikjo talentas pasiekė savo viršūnę. Šio laikotarpio jo darbai savo meistriškumu menkai skiriasi nuo Perudžino ir jaunojo Rafaelio. Apie [[1500]] - [[1501]] m. Pinturikjas dirbo Baglioni koplyčioje Santa Maria Maggiore bažnyčioje [[Spelas|Spelo]] mieste, kuris yra numanomas dailininko gimtasis. Apie [[1502]] m. Pinturikjas gavo svarbų užsakymą [[Siena (miestas)|Sienoje]], vietos [[Sienos katedra|katedros]] Piccolomini bibliotekoje. Pinturikjas persikėlė į Sieną, čia vedė, susilaukė vaikų ir daugiau nebeišvyko. [[Giorgio Vasari]] mini, kad [[Rafaelis]] padėjo Pinturikjui projekte Piccolomini bibliotekoje ir buvo paruošęs tapybos scenų projektus. Tačiau Rafaelis Sienoje nepasiliko ir greitai išvyko į Florenciją.
 
Iki [[1508]] m. Pinturikjas Sienos katedroje atliko 10 freskų ciklą popiežiaus [[Pijus II|Pijaus II]]-ojo gyvenimo motyvais. Be darbų Piccolomini bibliotekoje Pinturijas dar atliko kitų Sienoje, tarp kurių svarbiausi yra San Francesco (Šv. Pranciškaus) vienuolyno bažnyčioje. Anot [[Giorgio Vasari]], valant sieną San Francesco bažnyčioje buvo rasti 500 [[auksas|auksiniai]] [[dukatas|dukatai]]. Esą Pinturikjas taip pradėjo pavydėti tais laikais didelių pinigų skurdiems vienuoliams, kad iš graužaties dėl to mirė. Pinturikjas palaidotas SS Vincenzo e Anastasi bažnyčioje [[Siena (miestas)|Sienoje]] [[1513]] m. Tiksli mirties data nežinoma.
 
== Darbų galerija ==
 
9 336

pakeitimai

Naršymo meniu