Kreipinys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Kreipinys''' – būdinga [[dialogas|dialogo]] ypatybė. Jis vartojamas tada, kai norima atkreipti pašnekovo ar rūpimo asmens dėmesį. Tai specifiniai žodžiai, neinantys jokia [[sakinio dalis|sakinio dalimi]]. Kalbant kreipinių savitumas išryškėja iš sakinio [[intonacija|intonacijos]]. Jie tariami pabrėžtai, kiek pakeltu balsu, paskui daroma nedidelė [[pauzė]]. Neretai kreipiniai atskleidžia mūsų jausmus, požiūrį į asmenį, daiktą ar reiškinį, į kurį kreipiamės, pvz.: '''''Oi broleli, brolužėli, kareivėli raitužėli''', nepažįsti tu seselės, pagirių raibos antelės?''
'''Kreipinys''' – būdinga [[dialogas|dialogo]] ypatybė. Jis vartojamas tada, kai norima atkreipti pašnekovo ar rūpimo asmens dėmesį. Tai specifiniai žodžiai, neinantys jokia [[sakinio dalis|sakinio dalimi]]. Kalbant kreipinių savitumas išryškėja iš sakinio [[intonacija|intonacijos]]. Jie tariami pabrėžtai, kiek pakeltu balsu, paskui daroma nedidelė [[pauzė]]. Neretai kreipiniai atskleidžia mūsų jausmus, požiūrį į asmenį, daiktą ar reiškinį, į kurį kreipiamės, pvz.: '''''Oi broleli, brolužėli, kareivėli raitužėli''', nepažįsti tu seselės, pagirių raibos antelės?''


Kreipiniai atskleidžia ir pašnekovų santykius. Į asmenis galime kreiptis šiltai – vardu (''Vida, Staseli''), oficialiau – pavardę (''Kalvaiti, Petraityte, Andriukaitiene''), pareigas (''mokytoja, direktoriau, pardavėja''), kitus santykius (''kaimyne, drauguži, keleiviai'') ir pan.
Kreipiniai atskleidžia ir pašnekovų santykius. Į asmenis galime kreiptis šiltai – vardu (''Vida, Staseli''), oficialiau – pavarde (''Kalvaiti, Petraityte, Andriukaitiene''), nurodydami pareigas (''mokytoja, direktoriau, pardavėja''), kitus santykius (''kaimyne, drauguži, keleiviai'') ir pan.


== Pagarbūs kreipiniai ==
== Pagarbūs kreipiniai ==

19:06, 1 vasario 2012 versija

Kreipinys – būdinga dialogo ypatybė. Jis vartojamas tada, kai norima atkreipti pašnekovo ar rūpimo asmens dėmesį. Tai specifiniai žodžiai, neinantys jokia sakinio dalimi. Kalbant kreipinių savitumas išryškėja iš sakinio intonacijos. Jie tariami pabrėžtai, kiek pakeltu balsu, paskui daroma nedidelė pauzė. Neretai kreipiniai atskleidžia mūsų jausmus, požiūrį į asmenį, daiktą ar reiškinį, į kurį kreipiamės, pvz.: Oi broleli, brolužėli, kareivėli raitužėli, nepažįsti tu seselės, pagirių raibos antelės?

Kreipiniai atskleidžia ir pašnekovų santykius. Į asmenis galime kreiptis šiltai – vardu (Vida, Staseli), oficialiau – pavarde (Kalvaiti, Petraityte, Andriukaitiene), nurodydami pareigas (mokytoja, direktoriau, pardavėja), kitus santykius (kaimyne, drauguži, keleiviai) ir pan.

Pagarbūs kreipiniai

Titulas Asmeninis kreipinys, prievardis
Popiežius Jo Šventenybė, Jūsų Šventenybe! Šventas Tėve!
Patriarchas (Armėnų Katalikų Bažnyčia) Jo Šventenybė, Jūsų Šventenybe!
Jo Palaimintybė, Jūsų Palaimintybe! kreipiantis į katalikų arba stačiatikių patriarchus
Kardinolas Eminencija, Jūsų Eminencija! (J. Em.)
Vyskupas, Prezidentas, ambasadorius Ekscelencija, Jūsų Ekscelencija! (J. E.)