Naujininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
}} |
}} |
||
'''Naujininkai''' – [[Vilniaus miesto dalis]], |
'''Naujininkai''' – pietinė [[Vilniaus miesto dalis]], nuo [[Vilniaus senamiestis|Senamiesčio]] ir [[Naujamiestis (Vilnius)|Naujamiesčio]] atskirta geležinkeliu. Yra [[Naujininkų seniūnija|seniūnija]], poliklinika, [[sentikiai|sentikių]] kapinės, [[karaimai|karaimų]] ir [[totoriai|totorių]] kapinaitės. |
||
== Istorija == |
|||
Naujininkų teritorijoje yra kelių religinių konfesijų kapinės, kuriose nuo [[XIX amžius|XIX]] a. atskirai pradėti laidoti įvairių tautų ir tikėjimų sostinės gyventojai. Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių, yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso [[Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė]]. [[1825]] m. išsipirkę sklypą Naujininkuose, du pirkliai sentikiai pastatė medinius maldos namus. [[1900]] m. prieš carui uždraudžiant sentikiams statyti maldos namus, sentikių Pimonovų iniciatyva pastatyta mūrinė cerkvė su iškeltu sentikių kryžiumi ir kupolu. Šalia kitų sentikių čia palaidotas bene garsiausias Pimonovų giminėje − fizikas akademikas, [[Alzheimerio liga|Alzheimerio ligos]] paramos fondo steigėjas [[Leonidas Pimonovas]] ir jo žmona Eugenija. |
|||
XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus naudoti garo energiją, virš tuometiniame sostinės užmiestyje statomų fabrikų iškilo daug kaminų, dėl kurių dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama ''Kaminais'', o Senamiesčio gyventojai šį priemiestį vadino ''Nowy Swiat'' (''Naujuoju pasauliu''). Vilnių pasiekęs geležinkelis nulėmė pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Naujininkuose vystėsi pramonė, susijusi su geležinkelio transportu, vienas po kito iškilo sandėliai, o už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė. |
|||
Naujakuriai gatvėms suteikė Šaltkalvių, Konduktorių pavadinimus. Iki šių dienų išliko Tyzenhauzų, Rasų, Turgelių, Sniego ir kai kurių kitų gatvių senieji vardai. Lakūnų Žvirkos ir Viguros gatvė buvo pervadinta [[1933]] m. tragiškai žuvusių lakūnų Dariaus ir Girėno vardu. |
|||
Grafo ''Józefo Przeździeckio'' dovanotame name Naujosios Alėjos (vėliau tapo Tyzenhauzų) gatvėje [[1907]]−[[1913]] m. buvo įsikūrusi ''Vilniaus mokslo bičiulių draugija''. Pirmame namo aukšte veikė Tyzenhauzų biblioteka, antrame − muziejui pritaikyta salė. Vilniaus šviesuomenė skyrė lėšas pastato ir eksponatų priežiūrai. |
|||
Naujininkų namai mena skirtingus laikotarpius − čia yra ir [[Josifas Stalinas|Stalino]], ir [[Nikita Chruščiovas|Chruščiovo]], ir [[Leonidas Brežnevas|Brežnevo]] vadovavimo [[Sovietų Sąjunga]]i laikais statytų nedidelių ir daugiaaukščių masyvių namų, daugiausiai bendrabučio tipo ar nedidelio ploto butų, į kuriuos dažniausiai kėlėsi gyventi darbininkai. Liepkalnio, Iešmininkų, Garvežių gatvėse išlikę ir senosios medinės architektūros gyvenamieji namai, kitose gatvėse esantys medinukai vietos gyventojų restauruojami ir jau yra praradę pirmykštę išvaizdą. |
|||
[[1939]] m. rajone buvo dislokuoti pirmieji sovietų armijos daliniai, vėliau čia taip pat buvo karinė bazė. Dabar Naujininkuose įsikūrusi motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Sniego gatvėje veikia Sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija. |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ref}} |
{{ref}} |
||
{{ltcitystub}} |
|||
{{Vilniaus miesto dalys}} |
{{Vilniaus miesto dalys}} |
17:18, 31 sausio 2012 versija
- Kitos reikšmės – Naujininkai (reikšmės).
Naujininkai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
54°39′40″š. pl. 25°17′02″r. ilg. / 54.661°š. pl. 25.284°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Vilniaus apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Naujininkų seniūnija | |||||||||||||||
|
Naujininkai – pietinė Vilniaus miesto dalis, nuo Senamiesčio ir Naujamiesčio atskirta geležinkeliu. Yra seniūnija, poliklinika, sentikių kapinės, karaimų ir totorių kapinaitės.
Istorija
Naujininkų teritorijoje yra kelių religinių konfesijų kapinės, kuriose nuo XIX a. atskirai pradėti laidoti įvairių tautų ir tikėjimų sostinės gyventojai. Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių, yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė. 1825 m. išsipirkę sklypą Naujininkuose, du pirkliai sentikiai pastatė medinius maldos namus. 1900 m. prieš carui uždraudžiant sentikiams statyti maldos namus, sentikių Pimonovų iniciatyva pastatyta mūrinė cerkvė su iškeltu sentikių kryžiumi ir kupolu. Šalia kitų sentikių čia palaidotas bene garsiausias Pimonovų giminėje − fizikas akademikas, Alzheimerio ligos paramos fondo steigėjas Leonidas Pimonovas ir jo žmona Eugenija.
XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus naudoti garo energiją, virš tuometiniame sostinės užmiestyje statomų fabrikų iškilo daug kaminų, dėl kurių dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama Kaminais, o Senamiesčio gyventojai šį priemiestį vadino Nowy Swiat (Naujuoju pasauliu). Vilnių pasiekęs geležinkelis nulėmė pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Naujininkuose vystėsi pramonė, susijusi su geležinkelio transportu, vienas po kito iškilo sandėliai, o už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė.
Naujakuriai gatvėms suteikė Šaltkalvių, Konduktorių pavadinimus. Iki šių dienų išliko Tyzenhauzų, Rasų, Turgelių, Sniego ir kai kurių kitų gatvių senieji vardai. Lakūnų Žvirkos ir Viguros gatvė buvo pervadinta 1933 m. tragiškai žuvusių lakūnų Dariaus ir Girėno vardu.
Grafo Józefo Przeździeckio dovanotame name Naujosios Alėjos (vėliau tapo Tyzenhauzų) gatvėje 1907−1913 m. buvo įsikūrusi Vilniaus mokslo bičiulių draugija. Pirmame namo aukšte veikė Tyzenhauzų biblioteka, antrame − muziejui pritaikyta salė. Vilniaus šviesuomenė skyrė lėšas pastato ir eksponatų priežiūrai.
Naujininkų namai mena skirtingus laikotarpius − čia yra ir Stalino, ir Chruščiovo, ir Brežnevo vadovavimo Sovietų Sąjungai laikais statytų nedidelių ir daugiaaukščių masyvių namų, daugiausiai bendrabučio tipo ar nedidelio ploto butų, į kuriuos dažniausiai kėlėsi gyventi darbininkai. Liepkalnio, Iešmininkų, Garvežių gatvėse išlikę ir senosios medinės architektūros gyvenamieji namai, kitose gatvėse esantys medinukai vietos gyventojų restauruojami ir jau yra praradę pirmykštę išvaizdą.
1939 m. rajone buvo dislokuoti pirmieji sovietų armijos daliniai, vėliau čia taip pat buvo karinė bazė. Dabar Naujininkuose įsikūrusi motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Sniego gatvėje veikia Sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija.