Pereiti prie turinio

Naujininkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 984 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
No edit summary
}}
 
'''Naujininkai''' – pietinė [[Vilniaus miesto dalis]], esanti į pietus nuo [[Vilniaus geležinkelio stotissenamiestis|geležinkelioSenamiesčio]] stotiesir [[Naujamiestis (Vilnius)|Naujamiesčio]] atskirta geležinkeliu. Yra [[Naujininkų seniūnija|seniūnija]], poliklinika, [[sentikiai|sentikių]] kapinės, [[karaimai|karaimų]] ir [[totoriai|totorių]] kapinaitės.
 
== Istorija ==
Naujininkų teritorijoje yra kelių religinių konfesijų kapinės, kuriose nuo [[XIX amžius|XIX]] a. atskirai pradėti laidoti įvairių tautų ir tikėjimų sostinės gyventojai. Tarp Tyzenhauzų ir Naujininkų gatvių, yra vienintelės sentikių kapinės Vilniuje, šalia jų stūkso [[Švč. Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė]]. [[1825]] m. išsipirkę sklypą Naujininkuose, du pirkliai sentikiai pastatė medinius maldos namus. [[1900]] m. prieš carui uždraudžiant sentikiams statyti maldos namus, sentikių Pimonovų iniciatyva pastatyta mūrinė cerkvė su iškeltu sentikių kryžiumi ir kupolu. Šalia kitų sentikių čia palaidotas bene garsiausias Pimonovų giminėje − fizikas akademikas, [[Alzheimerio liga|Alzheimerio ligos]] paramos fondo steigėjas [[Leonidas Pimonovas]] ir jo žmona Eugenija.
 
XIX a. antrojoje pusėje, pradėjus naudoti garo energiją, virš tuometiniame sostinės užmiestyje statomų fabrikų iškilo daug kaminų, dėl kurių dalis dabartinių Naujininkų buvo vadinama ''Kaminais'', o Senamiesčio gyventojai šį priemiestį vadino ''Nowy Swiat'' (''Naujuoju pasauliu''). Vilnių pasiekęs geležinkelis nulėmė pietinio prekybinio ir pramoninio priemiesčio augimą. Naujininkuose vystėsi pramonė, susijusi su geležinkelio transportu, vienas po kito iškilo sandėliai, o už geležinkelio kūrėsi darbininkų gyvenvietė.
 
Naujakuriai gatvėms suteikė Šaltkalvių, Konduktorių pavadinimus. Iki šių dienų išliko Tyzenhauzų, Rasų, Turgelių, Sniego ir kai kurių kitų gatvių senieji vardai. Lakūnų Žvirkos ir Viguros gatvė buvo pervadinta [[1933]] m. tragiškai žuvusių lakūnų Dariaus ir Girėno vardu.
 
Grafo ''Józefo Przeździeckio'' dovanotame name Naujosios Alėjos (vėliau tapo Tyzenhauzų) gatvėje [[1907]]−[[1913]] m. buvo įsikūrusi ''Vilniaus mokslo bičiulių draugija''. Pirmame namo aukšte veikė Tyzenhauzų biblioteka, antrame − muziejui pritaikyta salė. Vilniaus šviesuomenė skyrė lėšas pastato ir eksponatų priežiūrai.
 
Naujininkų namai mena skirtingus laikotarpius − čia yra ir [[Josifas Stalinas|Stalino]], ir [[Nikita Chruščiovas|Chruščiovo]], ir [[Leonidas Brežnevas|Brežnevo]] vadovavimo [[Sovietų Sąjunga]]i laikais statytų nedidelių ir daugiaaukščių masyvių namų, daugiausiai bendrabučio tipo ar nedidelio ploto butų, į kuriuos dažniausiai kėlėsi gyventi darbininkai. Liepkalnio, Iešmininkų, Garvežių gatvėse išlikę ir senosios medinės architektūros gyvenamieji namai, kitose gatvėse esantys medinukai vietos gyventojų restauruojami ir jau yra praradę pirmykštę išvaizdą.
 
[[1939]] m. rajone buvo dislokuoti pirmieji sovietų armijos daliniai, vėliau čia taip pat buvo karinė bazė. Dabar Naujininkuose įsikūrusi motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“. Sniego gatvėje veikia Sustiprinto režimo pataisos darbų kolonija.
 
== Šaltiniai ==
 
{{ref}}
 
{{ltcitystub}}
 
{{Vilniaus miesto dalys}}
Anoniminis naudotojas