Požeminis vanduo

Požeminis vanduo – vanduo, esantis nuogulų, nuosėdų, uolienų porose ir plyšiuose, o taip pat mineralų kristalinėse gardelėse. Požeminis vanduo būna skystame, kietame ir dujiniame būvyje.

Susidarymo procesas

Požeminis vanduo susidaro įvairiausiais būdais. Drėgmės pertekliaus zonose požeminis vanduo susidaro atmosferos krituliams infiltravus į nuogulas ar uolienas. Aridinėse zonose požeminis vanduo dažniausiai pasipildo iš paviršinių vandens telkinių – jūrų, upių, ežerų pelkių. Dalis požeminio vandens susidaro per plyšius atkeliavus iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių. Labai maža požeminio vandens dalis susidaro vykstant dūlėjimo ir metamorfizmo procesams, kai kinta uolienų mineralinė sudėtis ir vanduo išsiskiria iš buvusių mineralų.

Klasifikacija

Požeminis vanduo pagal slūgsojimo gylį

• Pagal vandenyje ištirpusių druskų kiekį požeminis vanduo skirstomas į gėlą ir mineralinį;
• Pagal slūgsojimo gylį: dirvožemio (podirvio), gruntinis ir tarpsluoksnis;
• Pagal temperatūrą: šilti ir karšti (terminiai vandenys).

Dirvožemio vanduo

Dirvožemio vandenys yra arčiausiai žemės paviršiaus ir ištisinio sluoksnio nesudaro, susikaupia dirvožemyje, užpildo jo ertmes ir poras. Šių vandenų lygis ir kiekis būna nevienodas – tai priklauso nuo kritulių ir garavimo intensyvumo. Pavasarį ir po lietaus dirvožemio vandenų pagausėja, sausuoju metų laiku jie išdžiūsta, o žiemą sušąla. Dirvožemio vandenys labai svarbūs augalams – tai pagrindinis jų drėgmės ir maisto šaltinis.

Panaudojimas

Požeminis vanduo naudojamas buityje, pramonėje, žemės ūkyje, išskyrus dirvožemio vandenį. Lietuvoje vandens tiekimui naudojamas beveik vien požeminis vanduo, kuris išgaunamas vandenvietėse, naudojant gręžinius.