Frydrichas Vilhelmas I: Skirtumas tarp puslapio versijų
S rv |
|||
Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
| paveikslėlis = Friedrich Wilhelm I of Prussia 1700.png |
| paveikslėlis = Friedrich Wilhelm I of Prussia 1700.png |
||
| paveikslėlio apibūdinimas = |Frydrichas Vilhelmas I |
| paveikslėlio apibūdinimas = |Frydrichas Vilhelmas I |
||
| paveikslėlio dydis = |
| paveikslėlio dydis = 180px |
||
| gimimo data = {{Gimė|1688|8|15}} |
| gimimo data = {{Gimė|1688|8|15}} |
||
| gimimo vieta = [[Berlynas|Berlyne]] |
| gimimo vieta = [[Berlynas|Berlyne]] |
||
Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
| parašas = |
| parašas = |
||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
| vikiteka = Friedrich Wilhelm I of Prussia |
|||
}} |
}} |
||
'''Frydrichas Vilhelmas I''' (dar žinomas kaip „kareivių karalius“, {{de|der Soldatenkönig}}; [[1688]] m. [[rugpjūčio 15]] d. [[Berlynas|Berlyne]] – [[1740]] m. [[gegužės 31]] d. [[Potsdamas|Potsdame]]) – [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kurfiurstas, [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafas ir karalius [[Prūsija|Prūsijoje]]. |
'''Frydrichas Vilhelmas I''' (dar žinomas kaip „kareivių karalius“, {{de|der Soldatenkönig}}; [[1688]] m. [[rugpjūčio 15]] d. [[Berlynas|Berlyne]] – [[1740]] m. [[gegužės 31]] d. [[Potsdamas|Potsdame]]) – [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] kurfiurstas, [[Brandenburgas|Brandenburgo]] markgrafas ir karalius [[Prūsija|Prūsijoje]]. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Frydrichas Vilhelmas I, kilęs iš [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] dinastijos, buvo trečiasis [[Frydrichas |
Frydrichas Vilhelmas I, kilęs iš [[Hohenzollernai|Hohenzollernų]] dinastijos, buvo trečiasis [[Frydrichas III (Prūsija)|Frydricho III]] vaikas, iš antrosios santuokos su [[Hanoveris|Hanoverio]] princese Sofija Šarlote. Turėjo vienintelę seserį Luizę Dorotėją, kuri [[1700]] m. ištekėjo už būsimojo [[Švedija|Švedijos]] karaliaus Fredericko I, tačiau po penkerių metų mirė. Pats Frydrichas Vilhelmas vedė [[1706]] m. būsimojo Anglijos karaliaus Jurgio I ([[1714]]–[[1727]] m.) vienintelę dukterį, Braunšveigo-Liuneburgo princesę, Sofiją Dorotėją, su kuria susilaukė keturiolikos vaikų, tarp jų – būsimojo sosto paveldėtojo [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydricho II]] bei Luizės Ulrikos, kuri [[1744]] m. ištekėjo už būsimojo [[Švedija|Švedijos]] karaliaus Adolfo Frederiko ([[1751]]–[[1771]] m.). |
||
== Valdymo bruožai == |
== Valdymo bruožai == |
||
Eilutė 46: | Eilutė 47: | ||
Jo laikais Prūsijoje – pirmojoje valstybėje Europoje – buvo pradėtas įgyvendinti visuotinio privalomo pradinio švietimo principas. Visuotinio pradinio mokymo idėja buvo pirmąsyk deklaruota [[1717]] m. [[rugsėjo 28]] d. karaliaus paliepime, vad. ''Schuledikt'', o [[1736]] m. buvo patvirtinti vadinamieji ''Principia regulativa'' – projektas, kaip realizuoti visuotinį pradinį švietimą. |
Jo laikais Prūsijoje – pirmojoje valstybėje Europoje – buvo pradėtas įgyvendinti visuotinio privalomo pradinio švietimo principas. Visuotinio pradinio mokymo idėja buvo pirmąsyk deklaruota [[1717]] m. [[rugsėjo 28]] d. karaliaus paliepime, vad. ''Schuledikt'', o [[1736]] m. buvo patvirtinti vadinamieji ''Principia regulativa'' – projektas, kaip realizuoti visuotinį pradinį švietimą. |
||
Pirmuoju luomu valstybėje pavertė karininkų bajorų korpusą. [[1733]] m. paskelbė vad. „kantonistų reglamentą“ ({{de|Kantonreglement}}), pagal kurį visa Prūsija buvo padalinta į specialias karines apygardas – kantonus. Karinei tarnybai pradėta registruoti visus vyriškos lyties vaikus, o kariuomenę įsakyta papildyti kiekvienam pulkui imant sveikus, 20 metų sulaukusius rekrūtus iš jam priskirto kantono. Nuo to laiko karo prievolininkų pagrindą Prūsijoje sudarė valstiečiai. Priverstinę bajorų tarnybą pakeitė mokesčiu. Tai leido nuo 38 000 iki 83 000 žmonių padidinti Prūsijos kariuomenę, ji tapo trečioji pagal dydį Europoje. Kariuomenės kovingumą stiprino muštru ir drausme. Taip pat šiurkščiai auklėjo savo sūnų, būsimąjį – [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichą II]]. |
Pirmuoju luomu valstybėje pavertė karininkų bajorų korpusą. [[1733]] m. paskelbė vad. „kantonistų reglamentą“ ({{de|Kantonreglement}}), pagal kurį visa Prūsija buvo padalinta į specialias karines apygardas – kantonus. Karinei tarnybai pradėta registruoti visus vyriškos lyties vaikus, o kariuomenę įsakyta papildyti kiekvienam pulkui imant sveikus, 20 metų sulaukusius rekrūtus iš jam priskirto kantono. Nuo to laiko karo prievolininkų pagrindą Prūsijoje sudarė valstiečiai. Priverstinę bajorų tarnybą pakeitė mokesčiu. Tai leido nuo 38 000 iki 83 000 žmonių padidinti Prūsijos kariuomenę, ji tapo trečioji pagal dydį Europoje. Kariuomenės kovingumą stiprino muštru ir drausme. Taip pat šiurkščiai auklėjo savo sūnų, būsimąjį – [[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichą II]]. |
||
{{start box}} |
{{start box}} |
||
{{s-reg}} |
{{s-reg}} |
||
{{succession box|title=Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje|before=[[Frydrichas III (Prūsija)|Frydrichas III]]|after=[[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]|years=1713–1740}} |
{{succession box|title=Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje|before=[[Frydrichas III (Prūsija)|Frydrichas III]]|after=[[Frydrichas II (Prūsija)|Frydrichas II]]|years=1713–1740}} |
||
{{end box}} |
{{end box}} |
23:13, 19 sausio 2012 versija
Frydrichas Vilhelmas I dar žinomas kaip „kareivių karalius“, vok. der Soldatenkönig | |
---|---|
Hohenzollernų dinastija | |
Gimė | 1688 m. rugpjūčio 15 d. Berlyne |
Mirė | 1740 m. gegužės 31 d. (51 metai) Potsdame |
Tėvas | Frydrichas III |
Motina | Sofija Šarlotė |
Sutuoktinis (-ė) | Sofija Dorotėja |
Vaikai | *Frydrichas II
|
Antrasis Prūsijos karalius | |
Valdė | 1713–1740 |
Pirmtakas | Frydrichas III |
Įpėdinis | Frydrichas II |
Veikla | Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje. |
Vikiteka | Frydrichas Vilhelmas I |
Frydrichas Vilhelmas I (dar žinomas kaip „kareivių karalius“, vok. der Soldatenkönig; 1688 m. rugpjūčio 15 d. Berlyne – 1740 m. gegužės 31 d. Potsdame) – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje.
Biografija
Frydrichas Vilhelmas I, kilęs iš Hohenzollernų dinastijos, buvo trečiasis Frydricho III vaikas, iš antrosios santuokos su Hanoverio princese Sofija Šarlote. Turėjo vienintelę seserį Luizę Dorotėją, kuri 1700 m. ištekėjo už būsimojo Švedijos karaliaus Fredericko I, tačiau po penkerių metų mirė. Pats Frydrichas Vilhelmas vedė 1706 m. būsimojo Anglijos karaliaus Jurgio I (1714–1727 m.) vienintelę dukterį, Braunšveigo-Liuneburgo princesę, Sofiją Dorotėją, su kuria susilaukė keturiolikos vaikų, tarp jų – būsimojo sosto paveldėtojo Frydricho II bei Luizės Ulrikos, kuri 1744 m. ištekėjo už būsimojo Švedijos karaliaus Adolfo Frederiko (1751–1771 m.).
Valdymo bruožai
Pateko į istoriją kaip „kareivių karalius“, kadangi, nors buvo labai religingas, bet grubus, reikalavęs besąlygiško paklusnumo ir nuolat dėvėjo uniformą. Buvo pirmasis monarchas Europoje, nuolat dėvėjęs uniformą. Sukūrė absoliutinę monarchiją. Prūsiją valdė pavyzdingai ir taupiai, organizuodamas valstybę pagal kariuomenės pavyzdį. Reformavo karališkuosius domenus ir Generalinius sąskaitybos rūmus. Sukūrė gerai funkcionavusį valdymo aparatą, išugdė ištikimų ir taupių valdininkų armiją, kurių dėka į valstybės iždą surinko 9 milijonus talerių. Valdovų rūmų ir kitų valdžios institucijų išlaidas sumažino 6 kartus. Centrine valdymo įstaiga tapo Generalinė direktorija.
Buvo veikiamas pietistinių idėjų. Vadovavosi nuostata, kad visuomenei pakanka Biblijos ir karinio statuto. Skatino žemės ūkį ir merkantilizmą, rūpinosi, kad valstiečiai keltųsi į naujas žemes ir šitaip padidino gaunamos žemės ūkio produkcijos kiekį.
Jo laikais Prūsijoje – pirmojoje valstybėje Europoje – buvo pradėtas įgyvendinti visuotinio privalomo pradinio švietimo principas. Visuotinio pradinio mokymo idėja buvo pirmąsyk deklaruota 1717 m. rugsėjo 28 d. karaliaus paliepime, vad. Schuledikt, o 1736 m. buvo patvirtinti vadinamieji Principia regulativa – projektas, kaip realizuoti visuotinį pradinį švietimą.
Pirmuoju luomu valstybėje pavertė karininkų bajorų korpusą. 1733 m. paskelbė vad. „kantonistų reglamentą“ (vok. Kantonreglement), pagal kurį visa Prūsija buvo padalinta į specialias karines apygardas – kantonus. Karinei tarnybai pradėta registruoti visus vyriškos lyties vaikus, o kariuomenę įsakyta papildyti kiekvienam pulkui imant sveikus, 20 metų sulaukusius rekrūtus iš jam priskirto kantono. Nuo to laiko karo prievolininkų pagrindą Prūsijoje sudarė valstiečiai. Priverstinę bajorų tarnybą pakeitė mokesčiu. Tai leido nuo 38 000 iki 83 000 žmonių padidinti Prūsijos kariuomenę, ji tapo trečioji pagal dydį Europoje. Kariuomenės kovingumą stiprino muštru ir drausme. Taip pat šiurkščiai auklėjo savo sūnų, būsimąjį – Frydrichą II.
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Frydrichas III |
Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje 1713–1740 |
Po to: Frydrichas II |