Potis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 42°09′0″ š. pl. 41°40′0″ r. ilg. / 42.15000°š. pl. 41.66667°r. ilg. / 42.15000; 41.66667 (Potis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: sco:Poti
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Eilutė 21: Eilutė 21:
|kirč =
|kirč =
}}
}}
'''Potis''' – miestas [[Gruzija|Gruzijoje]], išsidėstęs prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] kranto, [[Rionis|Rionio]] upės žiočių, pagrindinis Gruzijos jūrų uostas.
'''Potis''' – miestas vakarų [[Gruzija|Gruzijoje]], išsidėstęs prie [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] kranto, [[Rionis|Rionio]] upės žiočių, [[Kolchidė]]s žemumoje. Pagrindinis Gruzijos prekybos ir žvejybos uostas. Geležinkelis ir plentas jungia su [[Tbilisis|Tbilisiu]], automobilių keliai su [[Batumis|Batumiu]], [[Zugdidis|Zugdidžiu]]. Laivų statyba ir emontas, mašinų gamybos, siuvimo, žuvies perdirbimo pramonė. Veikia dramos teatras, krašto muziejus. Miesto apylinkėse auginami citrinmedžiai, arbatmedžiai, granatmedžiai. Šalia miesto yra Kolchidės rezervatas.{{šaltinis|{{VLE|XVIII|649||Poti (Potis)}}}}


== Istorija ==
== Istorija ==


VII–VI a. pr. m. e. sandūroje Rionio žiotyse įsikūrė graikų kolonija [[Fasis]]. [[Trečiasis Mitridato karas|Trečiojo Mitridato karo]] metu miestą užėmė [[Romos imperija|Romos]] kariuomenė. XIV a. [[Genuja|Genujiečiai]] įkūrė neilgai gyvavusią prekybos faktoriją. [[1578]] m. miestą užėmė [[Osmanų imperija]], įtvirtino jį ir pavertė savo forpostu [[Kaukazas|Kaukaze]]. Miestas tapo dideliu [[Vergas|vergų]] turgum. [[1640]] m. susivieniję vakarų Gruzijos kunigaikščiai atkovojo miestą. [[1723]] m. jis vėl atiteko Osmanų imperijai. [[1770]] ir [[1771]] m. jungtinės Rusijos ir Gruzijos pajėgos nesėkmingai bandė užimti miestą. [[1806-1812 Rusijos-Turkijos karas|1806-1812 Rusijos-Turkijos karo]] metu, 1809 m., Rusija užėmė miestą, tačiau [[Bukarešto sutartis|Bukarešto sutartimi]] turėjo jį gražinti. Po sekančio [[1828-1829 Rusijos-Turkijos karas|Rusijos-Turkijos karo]] Potis atiteko Rusijai.
VII–VI a. pr. m. e. sandūroje Rionio žiotyse įsikūrė graikų kolonija [[Fasis]].


Miestas priklausė [[Kutaisio gubernija]]i. [[1858]] m. gavo uosto statusą. Nuo 1863 m. iki 1905 m. buvo įrengtas modernus uostas. 1872 m. geležinkelis sujungė Potį su [[Tbilisis|Tbilisiu]]. Miestas smarkiai išaugo valdant merui [[Nikas Nikoladzė|Niko Nikoladzei]], nuo 1894 m. iki 1912 m. Jam vadovaujant pastatytas teatras, katedra, dvi gimnazijos, elektrinė, naftos perdirbimo gamykla, sparčiai vystomas uostas ir kita. XX a. pradžioje Potis jau buvo svarbus Juodosios jūros uostas, per kurį buvo eksportuojama dauguma Grusijos [[Manganas|mangano]] ir [[Anglis|anglies]].
[[Trečiasis Mitridato karas|Trečiojo Mitridato karo]] metu miestą užėmė [[Romos imperija|Romos]] kariuomenė.


[[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905-1907 m. Rusijos revoliucijos]] metu, 1905 m. gruodį, Potyje vyko streikai ir barikadų mūšiai. [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietinio karo]] metu per Potį atvyko [[Vokietijos Kaukazo ekspedicija|Vokietijos]] ir Britanijos karinės ekspedicijos. 1918 m. gegužės 28 d. Potyje pasirašyta preliminari [[Počio sutartis|sutartis]] dėl Gruzijos-Vokietijos sąjungos. 1921 m. kovo 14 d. miestą okupavo [[Tarybinė armija]].
XIV a. [[Genuja|Genujiečiai]] įkūrė neilgai gyvavusią prekybos faktoriją.


Tarybiniais metais miestas toliau vystėsi kaip pramoninis ir karinis uostas. Nukentėjo [[2008]] m. vykusio [[Pietų Osetijos karas (2008)|Gruzijos ir Rusijos karo]]] metu.
1578 m. miestą užėmė [[Otomanų imperija]], įtvirtino jį ir pavertė savo forpostu [[Kaukazas|Kaukaze]]. Miestas tapo dideliu [[Vergas|vergų]] turgum. 1640 m. susivieniję vakarų Gruzijos kunigaikščiai atkovojo miestą. 1723 m. jis vėl atiteko Otomanų imperijai. 1770 ir 1771 m. jungtinės Rusijos-Gruzijos pajėgos nesėkmingai bandė užimti miestą. [[1806-1812 Rusijos-Turkijos karas|1806-1812 Rusijos-Turkijos karo]] metu, 1809 m., Rusija užėmė miestą, tačiau [[Bukarešto sutartis|Bukarešto sutartimi]] turėjo jį gražinti. Po sekančio [[1828-1829 Rusijos-Turkijos karas|Rusijos-Turkijos karo]] Potis atiteko Rusijai.


== Sportas ==
Miestas priklausė [[Kutaisio gubernija]]i. 1858 m. gavo uosto statusą. Nuo 1863 iki 1905 m. buvo įrengtas modernus uostas. 1872 m. geležinkelis sujungė Potį su [[Tbilisis|Tbilisiu]]. Miestas smarkiai išaugo valdant merui [[Nikas Nikoladzė|Niko Nikoladzei]], nuo 1894 iki 1912 m. Jam valdant pastatytas teatras, katedra, dvi gimnazijos, elektrinė, naftos perdirbimo gamykla, sparčiai vystomas uostas ir kita. XX a. pradžioje Potis jau buvo svarbus Juodosios jūros uostas, per kurį buvo eksportuojama dauguma Grusijos [[Manganas|mangano]] ir [[Anglis|anglies]].
* [[Kolxet'i 1913 P'ot'i]] (futbolas)


== Šaltiniai ==
[[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905-1907 m. Rusijos revoliucijos]] metu, 1905 m. gruodį, Potyje vyko streikai ir barikadų mūšiai. [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietinio karo]] metu per Potį atvyko [[Vokietijos Kaukazo ekspedicija|Vokietijos]] ir Britanijos karinės ekspedicijos. 1918 m. gegužės 28 d. Potyje pasirašyta preliminari [[Počio sutartis|sutartis]] dėl Gruzijos-Vokietijos sąjungos. 1921 m. kovo 14 d. miestą okupavo [[Tarybinė armija]].
{{ref}}

Tarybiniais metais miestas toliau vystėsi kaip pramoninis ir karinis uostas.

==Sportas==
* [[Kolxet'i 1913 P'ot'i]] (futbolas)


[[Kategorija:Gruzijos miestai]]
[[Kategorija:Gruzijos miestai]]

15:31, 18 sausio 2012 versija

Potis
ფოთი
      
Počio centras
Potis
Potis
42°09′0″ š. pl. 41°40′0″ r. ilg. / 42.15000°š. pl. 41.66667°r. ilg. / 42.15000; 41.66667 (Potis)
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Gruzijos vėliava Gruzija
Regionas Samegrelas - Zemo Svanetija
Gyventojų (2005) 47 149
Altitudė 0 m
Vikiteka Potis

Potis – miestas vakarų Gruzijoje, išsidėstęs prie Juodosios jūros kranto, Rionio upės žiočių, Kolchidės žemumoje. Pagrindinis Gruzijos prekybos ir žvejybos uostas. Geležinkelis ir plentas jungia su Tbilisiu, automobilių keliai su Batumiu, Zugdidžiu. Laivų statyba ir emontas, mašinų gamybos, siuvimo, žuvies perdirbimo pramonė. Veikia dramos teatras, krašto muziejus. Miesto apylinkėse auginami citrinmedžiai, arbatmedžiai, granatmedžiai. Šalia miesto yra Kolchidės rezervatas.[reikalingas šaltinis]

Istorija

VII–VI a. pr. m. e. sandūroje Rionio žiotyse įsikūrė graikų kolonija Fasis. Trečiojo Mitridato karo metu miestą užėmė Romos kariuomenė. XIV a. Genujiečiai įkūrė neilgai gyvavusią prekybos faktoriją. 1578 m. miestą užėmė Osmanų imperija, įtvirtino jį ir pavertė savo forpostu Kaukaze. Miestas tapo dideliu vergų turgum. 1640 m. susivieniję vakarų Gruzijos kunigaikščiai atkovojo miestą. 1723 m. jis vėl atiteko Osmanų imperijai. 1770 ir 1771 m. jungtinės Rusijos ir Gruzijos pajėgos nesėkmingai bandė užimti miestą. 1806-1812 Rusijos-Turkijos karo metu, 1809 m., Rusija užėmė miestą, tačiau Bukarešto sutartimi turėjo jį gražinti. Po sekančio Rusijos-Turkijos karo Potis atiteko Rusijai.

Miestas priklausė Kutaisio gubernijai. 1858 m. gavo uosto statusą. Nuo 1863 m. iki 1905 m. buvo įrengtas modernus uostas. 1872 m. geležinkelis sujungė Potį su Tbilisiu. Miestas smarkiai išaugo valdant merui Niko Nikoladzei, nuo 1894 m. iki 1912 m. Jam vadovaujant pastatytas teatras, katedra, dvi gimnazijos, elektrinė, naftos perdirbimo gamykla, sparčiai vystomas uostas ir kita. XX a. pradžioje Potis jau buvo svarbus Juodosios jūros uostas, per kurį buvo eksportuojama dauguma Grusijos mangano ir anglies.

1905-1907 m. Rusijos revoliucijos metu, 1905 m. gruodį, Potyje vyko streikai ir barikadų mūšiai. Rusijos pilietinio karo metu per Potį atvyko Vokietijos ir Britanijos karinės ekspedicijos. 1918 m. gegužės 28 d. Potyje pasirašyta preliminari sutartis dėl Gruzijos-Vokietijos sąjungos. 1921 m. kovo 14 d. miestą okupavo Tarybinė armija.

Tarybiniais metais miestas toliau vystėsi kaip pramoninis ir karinis uostas. Nukentėjo 2008 m. vykusio Gruzijos ir Rusijos karo] metu.

Sportas

Šaltiniai