Juozapas Tiškevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Infobox LDK didikas |
{{Infobox LDK didikas |
||
| vardas = Juozapas Kazimieras Skuminas Tiškevičius<br/>{{pl|Józef Tyszkiewicz}} |
| vardas = Juozapas Kazimieras Skuminas Tiškevičius<br/>{{pl|Józef Tyszkiewicz}} |
||
| fonas =mil |
|||
| Foto = |
| Foto = |
||
| Herbas =POL COA Tyszkiewicz.svg |
| Herbas =POL COA Tyszkiewicz.svg |
15:48, 17 sausio 2012 versija
Juozapas Kazimieras Skuminas Tiškevičius lenk. Józef Tyszkiewicz | |
---|---|
Tiškevičiai | |
Lelija | |
Gimė | apie 1716 m. |
Mirė | 1790 m. gruodžio 20 d. (~74 metai) |
Tėvas | Jurgis Kazimieras Skuminas Tiškevičius |
Motina | Benedikta Sapiegaitė |
Sutuoktinis (-ė) | Benedikta Oginskaitė Ona Pociejūtė |
Vaikai | Su Ona Pociejūte: Aleksandras Tiškevičius Liudvikas Tiškevičius |
Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. |
Juozapas Kazimieras Skuminas Tiškevičius (lenk. Juzef Tyszkiewicz, 1716 m. Vilniuje – 1790 m. gruodžio 20 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės, Skumino šakos.[1] Tėvas Jurgis Kazimieras Skuminas Tiškevičius, motina Benedikta Sapiegaitė.
1736 m. vedė, pirmoji žmona Benedikta Oginskaitė (Benedykta Ogińska), su ja vaikų neturėjo. 1748 m. vedė antrą kartą, žmona Ona Pociejūtė (Anna Pociej), sūnūs Aleksandras Tiškevičius, Liudvikas Tiškevičius.
Valstybės tarnyba
1736 m. Vilniaus tijūnas, 1761 m. Mstislavlio kaštelionas, 1775 m. Smolensko vaivada.
1762 m. rugpjūčio 3 d. apdovanotas Baltojo erelio ordinu.
Politinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jonas Zabiela |
Mstislavlio kaštelionas 1761–1775 |
Po to: Stanislovas Tiškevičius |
Šaltiniai
- ↑ Juozapas Tiškevičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.
Nuorodos
|