Inkubai

Inkubai (lot. incubus – „gultis ant viršaus“) – Europos viduramžių mitologijoje vyriškos giminės demonai, lytiškai santykiaujantys su miegančiomis moterimis. Pasak krikščionių teologų inkubai – puolę angelai, neretai persekiojantys vienuoles. Lytinio akto metu inkubas iščiulpa iš moters visą energiją, kad palaikytų savo gyvastį. Dažniausiai demonas nužudo savo auką arba palieka labai silpną, be gyvybės energijos. Moteriškoji šių demonų versija vad. sukubais.

Moteris galėjo pastoti nuo inkubo. Buvo manoma, kad inkubas gali pavirsti žmonėmis ir susilaukti palikuonių, kurie dažnai būdavo išsigimę, luošiai ar pusiau žvėrys. Dažniausiai inkubai aplankydavo raganas ar jų burtų aukas.

Mito kilmė

Inkubų legendą paaiškina tai, kad viduramžiais ypač neigiamai žiūrima į moterų seksualines nuodėmes. Inkubų aukos galėjo patirti vaikščiojimą per miegus ar miego paralyžių. Taip pat inkubų aukos galėjo savo ar ne savo valia turėti seksualinių santykių ne santuokoje. Tokiu būdu buvo aiškinami atsiradę nesantuokiniai vaikai. Prievartautojai kaltindami inkubus išvengdavo bausmės už išžaginimus. Kartais pačios moterys teigdavo pastojusios nuo inkubo slėpdamos tiesą, jog pastojo ne santuokoje nuo mylimo draugo ar pažįstamo asmens, kuris ją išžagino.

Literatūra

• „Mitologijos enciklopedija: 2 tomas“, Vaga, Vilnius, 1999.