Girnos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
Dydis nepakito ,  prieš 9 metus
S
S (r2.7.2) (robotas Pridedama: vi:Cối giã)
[[Vaizdas:Molen De Hoop Garderen maalkoppel ontmanteld (5).jpg|thumb|250px|Malūno girnos]]
 
'''Girnos''' - – įrengimas, skirtas malti [[grūdai|grūdams]]. Sudaro du [[riedulys|akmenys]], tarp kurių patekę grūdai trinami, kol virsta [[miltai]]s.
 
Lietuvoje nuo [[neolitas|neolito]] laikų naudotos [[trinamosios girnos]] - – jas sudarė akmuo su įdubimu, į kurį būdavo pilami grūdai ir mažesnis akmuo, su kuriuo būdavo trinama. Tokių girnų randama nuo [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|I tūkstantmečio pr. m. e.]] iki [[1 tūkstantmetis|I tūkstantmečio pr. m. e.]] laikotarpio radiniuose. Nuo [[X a.]] pradėtos naudoti sukamosios girnos - – du skritulio formos akmenys tarpusavyje sujungti vertikalia ašimi, aplink kurią būdavo sukamas viršutinis akmuo. Viduryje buvo 4–6  cm skersmens skylė grūdams pilti. Akmenys grublėtai aptašyti, viršutinis šiek tiek įgaubtas, o apatinis - – išgaubtas. Senovinės sukamosios girnos būdavo įrengiamos 50–65  cm pločio, 110–160  cm ilgio [[lovys|lovyje]]. Naudotos iki [[XIV a.]] Jų randama piliakalniuose, senovinių gyvenviečių liekanose. Su laiku girnos buvo tobulinamos, nuo XIX a. įrengiamos medinėse dežėse, sukamos ilga lazda (miliniu), tarpas tarp girnapusių, nuo kurio priklausė malimo stambumas, buvo reguliuojamas bruzgūliuku su virvute arba pleištu.
 
Girnos buvo laikomos priemenėje, prikaitėje arba [[svirnas|svirne]]. Taip pat būdavo arklinių girnų, pritaisomų prie maniežo. Rankinių girnų poreikis sumažėjo dėl [[malūnas|malūnų]], kuriuose girnos buvo sukamos mechanizuotai, vėjo ar vandens pagalba. Ilgiausiai rankinės girnos naudotos iki XX a. vidurio rytų Lietuvoje<ref>{{TLE|1|627||Girnos}}</ref>.

Naršymo meniu