Virvytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: pl:Wyrwita |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
Nors Virvytė priskiriama šaltavandenių upių grupei, joje po truputį kyla vandens temperatūra. Tam įtakos turi ir šilti ežerų vandenys. |
Nors Virvytė priskiriama šaltavandenių upių grupei, joje po truputį kyla vandens temperatūra. Tam įtakos turi ir šilti ežerų vandenys. |
||
Pavasarį, kai Virvytė patvinusi, ji, kaip ir [[Minija]], vandens turistams yra antros sudėtingumo kategorijos etaloninė upė. Anksčiau Virvytės trasoje buvo 13 vandens malūnų ir 6 |
Pavasarį, kai Virvytė patvinusi, ji, kaip ir [[Minija]], vandens turistams yra antros sudėtingumo kategorijos etaloninė upė. Anksčiau Virvytės trasoje buvo 13 [[vandens malūnas|vandens malūnų]] ir 6 [[hidroelektrinė]]s. |
||
== Virvytės užtvankos == |
== Virvytės užtvankos == |
13:58, 25 gruodžio 2011 versija
Virvytė | |
---|---|
Virvytė ties Pavirvytės kaimu, Mažeikių raj.
| |
Ilgis | 131,10 km |
Baseino plotas | 1144,00 km² |
Vidutinis debitas | 9,93 m³/s |
Ištakos | Lietuva |
Žiotys | Venta |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Virvytė |
Virvytė (arba Virvyčia) – upė šiaurės vakarų Lietuvoje, Ventos kairysis intakas. Teka iš pietų į šiaurę – pro Kaunatavą, Tryškius, o prie Gyvolių įteka į Ventą.
Virvytė prasideda Biržulio ežere. Upė garsėja pakrantėmis išsidėsčiusiomis archeologijos, istorijos ir kultūros vertybėmis.
Nors Virvytė priskiriama šaltavandenių upių grupei, joje po truputį kyla vandens temperatūra. Tam įtakos turi ir šilti ežerų vandenys.
Pavasarį, kai Virvytė patvinusi, ji, kaip ir Minija, vandens turistams yra antros sudėtingumo kategorijos etaloninė upė. Anksčiau Virvytės trasoje buvo 13 vandens malūnų ir 6 hidroelektrinės.
Virvytės užtvankos
Nuotraukų galerija
-
Virvytė ties Gyvoliais
-
Virvytė ties Kapėnais
-
Nuardytas Virvytės krantas ties Pavirvytės k., Viekšnių sen.