Aleksandrija: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
{{Senovės Egipto terminas-kairė |
|||
|Pirmas = <hiero>r:Z1:a-A35-t:niwt</hiero> |Pirmas-transkripcija = raqdt |Pirmas-tarimas = Rakedet |Pirmas-paaiškinimas = |
|||
|Graikų = Aleksandrija {{gr|Ἀλεξάνδρεια}} |Koptų = Rakotə |Arabų = ''Al Iskandariyya'' (الإسكندرية) |
|||
}} |
|||
Miestą 332 m. pr. m. e. įkūrė [[Aleksandras Makedonietis]] (kurio garbei miestas ir buvo pavadintas) – jis čia planavo įkurti geriausią uostą. Faro saloje buvo pastatytas 1,6 km ilgio bangolaužis (molas), pavadintas Heptastadiju (''Heptastadium''). Šioje saloje stovėjo ir garsusis [[Aleksandrijos švyturys]] – vienas iš septynių [[pasaulio stebuklai|pasaulio stebuklų]]. Dar vienas uostas buvo vakarinėje miesto dalyje. Aleksandrija buvo suplanuota kaip 6,4 km ilgio miestas, tvarkingai išdėstytomis gatvėmis, su kolonadomis pagrindinėse gatvėse. Gražiausias kvartalas – Bruchėjus (''Brucheium'') buvo rytiniame uoste. Vakarinėje dalyje buvo Serapeijonas (''Serapeion'') – dievo [[Serapis|Serapio]] šventykla, Soma – Aleksandro Makedoniečio ir [[Ptolemėjai|Ptolemėjų]] mauzoliejus, jūrų dievo [[Poseidonas|Poseidono]] šventykla Poseidonijus (''Poseidonium''), muziejus. Pietryčių kvartale gyveno [[žydai]]. Aleksandrijoje žydai turėjo galimybę artimai susipažinti su graikų mokslu ir kultūra, kas vėliau turėjo nemažai įtakos religijos raidai. Apie 100 mūsų eros metus Aleksandrijoje į [[graikų kalba|graikų kalbą]] buvo išverstas [[Senasis Testamentas]] (vadintas ''Septuagint''). |
Miestą 332 m. pr. m. e. įkūrė [[Aleksandras Makedonietis]] (kurio garbei miestas ir buvo pavadintas) – jis čia planavo įkurti geriausią uostą. Faro saloje buvo pastatytas 1,6 km ilgio bangolaužis (molas), pavadintas Heptastadiju (''Heptastadium''). Šioje saloje stovėjo ir garsusis [[Aleksandrijos švyturys]] – vienas iš septynių [[pasaulio stebuklai|pasaulio stebuklų]]. Dar vienas uostas buvo vakarinėje miesto dalyje. Aleksandrija buvo suplanuota kaip 6,4 km ilgio miestas, tvarkingai išdėstytomis gatvėmis, su kolonadomis pagrindinėse gatvėse. Gražiausias kvartalas – Bruchėjus (''Brucheium'') buvo rytiniame uoste. Vakarinėje dalyje buvo Serapeijonas (''Serapeion'') – dievo [[Serapis|Serapio]] šventykla, Soma – Aleksandro Makedoniečio ir [[Ptolemėjai|Ptolemėjų]] mauzoliejus, jūrų dievo [[Poseidonas|Poseidono]] šventykla Poseidonijus (''Poseidonium''), muziejus. Pietryčių kvartale gyveno [[žydai]]. Aleksandrijoje žydai turėjo galimybę artimai susipažinti su graikų mokslu ir kultūra, kas vėliau turėjo nemažai įtakos religijos raidai. Apie 100 mūsų eros metus Aleksandrijoje į [[graikų kalba|graikų kalbą]] buvo išverstas [[Senasis Testamentas]] (vadintas ''Septuagint''). |
||
{{Egipto nomai}} |
{{Egipto nomai}} |
||
21:17, 18 gruodžio 2011 versija
Kitos reikšmės – Aleksandrija (reikšmės).
| Aleksandrija الإسكندرية | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Egiptas
|
| Muhafaza | Aleksandrijos muhafaza |
| Gyventojų | 4 110 015 |
| Plotas | 2 679 km² |
| Tankumas | 1 534 žm./km² |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Aleksandrija |
Aleksandrija (arab. الإسكندرية = al-Eskandariyya, sen. gr. Αλεξάνδρεια) – antrasis pagal dydį Egipto miestas, netoli nuo Kairo. 3,81 mln. gyventojų (2005 m.). Tai didelis Viduržemio jūros uostas, esantis Nilo deltoje ir svarbus tarptautinės prekybos centras (miestui tenka 4/5 Egipto eksporto-importo srautų). Kelių ir geležinkelių mazgas. Naftos perdirbimo, chemijos, cemento, tekstilės, mašinų gamybos, metalo apdirbimo, laivų statybos ir remonto, maisto pramonė. Verčiamasi amatais. Aleksandrijos apylinkės – kurortinė zona.
Yra išlikusi Diokletiano kolona, nekropoliai, katakombos. Yra XVII–XVIII a. mečečių, rūmų (XIX a. pr. Ras et Tino, XX a. Muntazo rūmai su dideliu parku, Muchamedo Ali rūmai). Veikia antikinio paveldo muziejus.
Istorija
| Terminas hieroglifais | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| raqdt Rakedet |
| ||||
| Graikų k. | Aleksandrija gr. Ἀλεξάνδρεια | ||||
| Koptų k. | Rakotə | ||||
| Arabų k. | Al Iskandariyya (الإسكندرية) | ||||
Miestą 332 m. pr. m. e. įkūrė Aleksandras Makedonietis (kurio garbei miestas ir buvo pavadintas) – jis čia planavo įkurti geriausią uostą. Faro saloje buvo pastatytas 1,6 km ilgio bangolaužis (molas), pavadintas Heptastadiju (Heptastadium). Šioje saloje stovėjo ir garsusis Aleksandrijos švyturys – vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Dar vienas uostas buvo vakarinėje miesto dalyje. Aleksandrija buvo suplanuota kaip 6,4 km ilgio miestas, tvarkingai išdėstytomis gatvėmis, su kolonadomis pagrindinėse gatvėse. Gražiausias kvartalas – Bruchėjus (Brucheium) buvo rytiniame uoste. Vakarinėje dalyje buvo Serapeijonas (Serapeion) – dievo Serapio šventykla, Soma – Aleksandro Makedoniečio ir Ptolemėjų mauzoliejus, jūrų dievo Poseidono šventykla Poseidonijus (Poseidonium), muziejus. Pietryčių kvartale gyveno žydai. Aleksandrijoje žydai turėjo galimybę artimai susipažinti su graikų mokslu ir kultūra, kas vėliau turėjo nemažai įtakos religijos raidai. Apie 100 mūsų eros metus Aleksandrijoje į graikų kalbą buvo išverstas Senasis Testamentas (vadintas Septuagint).
