Balbieriškio miškas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Medynai: typo (nuorodoje) |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
== Medynai == |
== Medynai == |
||
Augavietės labai derlingos laikinai užmirkusios, labai derlingos užmirkusios, pelkinės nusausintos. 9 % miško yra ekosistemų apsaugos, 91 % ūkinės paskirties. Kultūrinės kilmės medynų 6 %. [[eglė|Eglynų]] yra 42 %, [[beržas|beržynų]] 22 %, [[juodalksnis|juodalksnynų]] 18 %, [[ąžuolas|ąžuolynų]] 7 %, [[drebulė|drebulynų]] 5 %, [[pušis|pušynų]] ir [[liepa|liepynų]] po 2 %, [[uosis|uosynų]] ir [[skroblas|skroblynų]] po 1 %. Jaunuolynai sudaro 21 %, pusamžiai medynai 42 %, pribręstantys 19 %, brandūs 18 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., [[bonitetas]] I, 6, skalsumas 0,77, tūris 221 m/ha, kasmet priauga 7,6 m /ha. 265 ha priskirti [[Ąžuolų botaninis draustinis|Ąžuolų draustiniui]]. Yra į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] įrašytų augalų ir gyvūnų. |
Augavietės labai derlingos laikinai užmirkusios, labai derlingos užmirkusios, pelkinės nusausintos. 9 % miško yra ekosistemų apsaugos, 91 % ūkinės paskirties. Kultūrinės kilmės medynų 6 %. [[eglė|Eglynų]] yra 42 %, [[beržas|beržynų]] 22 %, [[juodalksnis|juodalksnynų]] 18 %, [[ąžuolas|ąžuolynų]] 7 %, [[drebulė|drebulynų]] 5 %, [[pušis|pušynų]] ir [[liepa|liepynų]] po 2 %, [[uosis|uosynų]] ir [[skroblas|skroblynų]] po 1 %. Jaunuolynai sudaro 21 %, pusamžiai medynai 42 %, pribręstantys 19 %, brandūs 18 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., [[bonitetas]] I, 6, skalsumas 0,77, tūris 221 m/ha, kasmet priauga 7,6 m /ha. 265 ha priskirti [[Ąžuolų botaninis draustinis|Ąžuolų botaniniam draustiniui]]. Yra į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]] įrašytų augalų ir gyvūnų. [[2004]] m. 3060 ha miško plote įsteigtas Balbieriškio miško biosferos poligonas, skirtas [[vidutinis margasis genys|vidutinio margojo genio]] (''Dendrocopos medius'') apsaugai.<ref>[http://www.vstt.lt/VI/files/File/Biosferos%20poligonai/Balbieriskio%20misko%20biosferos%20poligonas.pdf Balbieriškio miško biosferos poligono ribų planas]</ref> |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
02:26, 18 gruodžio 2011 versija
Balbieriškio miškas – miškas Prienų rajono savivaldybės ir Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 4 km į vakarus nuo Balbieriškio.
Geografija
Plotas 3580 ha, mišku apaugę 3180 ha. Valstybės reikšmės miško 2855 ha; priklauso Prienų miškų urėdijos Naujosios Ūtos ir Deksnės girininkijoms. Šiaurės rytų dalyje teka Ringis, šiaurės vakaruose - Rudė, pietuose - Kamaria, masyvo pietvakariniame pakraštyje - Vidupis. Upeliai ir jų intakai reguliuoti, miškai nusausinti. Paviršius lygus su lėkštomis įdubomis.
Medynai
Augavietės labai derlingos laikinai užmirkusios, labai derlingos užmirkusios, pelkinės nusausintos. 9 % miško yra ekosistemų apsaugos, 91 % ūkinės paskirties. Kultūrinės kilmės medynų 6 %. Eglynų yra 42 %, beržynų 22 %, juodalksnynų 18 %, ąžuolynų 7 %, drebulynų 5 %, pušynų ir liepynų po 2 %, uosynų ir skroblynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 21 %, pusamžiai medynai 42 %, pribręstantys 19 %, brandūs 18 %. Medynų vidutinis amžius 52 m., bonitetas I, 6, skalsumas 0,77, tūris 221 m/ha, kasmet priauga 7,6 m /ha. 265 ha priskirti Ąžuolų botaniniam draustiniui. Yra į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų. 2004 m. 3060 ha miško plote įsteigtas Balbieriškio miško biosferos poligonas, skirtas vidutinio margojo genio (Dendrocopos medius) apsaugai.[1]
Istorija
1863 m. miške stovyklą buvo įrengę sukilėliai. Sovietinės okupacijos metais, nuo 1944 m. rudens, Balbieriškio miške veikė pavieniai Lietuvos partizanų būriai, kurie 1945 m. pr. buvo sutelkti į Vaidoto grupe. Grupė priklausė Dainavos apygardos Dzūkų rinktinei. 1951 m. rudenį grupė išformuota.[2]
Šaltiniai
- ↑ Balbieriškio miško biosferos poligono ribų planas
- ↑ Algirdas Brukss, Dalius Žygelis. Balbieriškio miškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 482 psl.