Henrikas I: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 39: | Eilutė 39: | ||
[[Vilhelmas I Užkariautojas|Vilhelmo I Užkariautojo]] jauniausias sūnus. Paveldėjo sostą medžioklėje žuvus broliui Vilhelmui II Rudajam, o kitam broliui Normandijos kunigaikščiui nespėjus grįžti iš I kryžiaus žygio. Valdymo pradžioje panaikino nenuolatinius mokesčius, Bažnyčios pajamų konfiskavimą, kitas sunkesnes pirmtako įvestas prievoles, vedė anglosaksų kilmės Škotijos prncesę Matildą, atšaukė iš tremties Canterbury arkivyskupą Anzelmą – taip patraukė daugelį Anglijos gyventojų. Kunigaikštis Robertas atsisakė ketinimo kariauti su Henriku I (mainais gavo Henriko I žemes Normandijoje). [[1106]] Tinchebrai mūšyje sumušė kunigaikščio Roberto kariuomenę, vėliau numalšino Normandijos diduomenę. Valastybės viduje siekė išlaikyti karaliaus valdžiai paklusnią Bažnyčią. Sustiprino centrinę administraciją, jo paskelbtas įstatymų kodeksas (''Leges Henrici Primi'') įtvirtino daug normų, išlikusių iš anglosaksų teisės. Nesuteikė dukteriai sosto įpėdinei Matildai pakankamai pilių ir žemių, kad ji galėtų apginti palikimą (po Henriko I mirties kilo pilietinis karas tarp Matildos ir kito pretendento – Normandijos kunigaikščio Stepono).<ref>{{VLE|VII|478||Henrikas I}}</ref> |
[[Vilhelmas I Užkariautojas|Vilhelmo I Užkariautojo]] jauniausias sūnus. Paveldėjo sostą medžioklėje žuvus broliui Vilhelmui II Rudajam, o kitam broliui Normandijos kunigaikščiui nespėjus grįžti iš I kryžiaus žygio. Valdymo pradžioje panaikino nenuolatinius mokesčius, Bažnyčios pajamų konfiskavimą, kitas sunkesnes pirmtako įvestas prievoles, vedė anglosaksų kilmės Škotijos prncesę Matildą, atšaukė iš tremties Canterbury arkivyskupą Anzelmą – taip patraukė daugelį Anglijos gyventojų. Kunigaikštis Robertas atsisakė ketinimo kariauti su Henriku I (mainais gavo Henriko I žemes Normandijoje). [[1106]] Tinchebrai mūšyje sumušė kunigaikščio Roberto kariuomenę, vėliau numalšino Normandijos diduomenę. Valastybės viduje siekė išlaikyti karaliaus valdžiai paklusnią Bažnyčią. Sustiprino centrinę administraciją, jo paskelbtas įstatymų kodeksas (''Leges Henrici Primi'') įtvirtino daug normų, išlikusių iš anglosaksų teisės. Nesuteikė dukteriai sosto įpėdinei Matildai pakankamai pilių ir žemių, kad ji galėtų apginti palikimą (po Henriko I mirties kilo pilietinis karas tarp Matildos ir kito pretendento – Normandijos kunigaikščio Stepono).<ref>{{VLE|VII|478||Henrikas I}}</ref> |
||
⚫ | |||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ref}} |
{{ref}} |
||
⚫ | |||
[[Kategorija:Anglijos karaliai]] |
[[Kategorija:Anglijos karaliai]] |
||
[[af:Hendrik I van Engeland]] |
[[af:Hendrik I van Engeland]] |
15:05, 17 gruodžio 2011 versija
Henrikas I | |
---|---|
Henrikas I | |
Normandų dinastija | |
Gimė | 1069 m. rugsėjo mėn. Selbi , Jorkšyras |
Mirė | 1135 m. gruodžio 1 d. (~66 metai) Normandija |
Tėvas | Vilhelmas I Užkariautojas |
Motina | Matilda Flandrietė |
Sutuoktinis (-ė) | Matilda Škotė, Adeliza |
Vaikai | Vilhelmas, Matilda, |
Anglijos karalius | |
Valdė | 1100 m. rugpjūčio 3 d. - 1135 m. gruodžio 1 d. (35 metai) |
Karūnavimas | 1100 m. rugpjūčio 5 d. |
Pirmtakas | Viljamas II |
Įpėdinis | Steponas |
Henrikas I (1069 m. Selbyje – 1135 m. gruodžio 1 d. Lyons-la-Foret) – Anglijos karalius, Normandijos Kunigaikštis (1106–1135).
Biografija
Vilhelmo I Užkariautojo jauniausias sūnus. Paveldėjo sostą medžioklėje žuvus broliui Vilhelmui II Rudajam, o kitam broliui Normandijos kunigaikščiui nespėjus grįžti iš I kryžiaus žygio. Valdymo pradžioje panaikino nenuolatinius mokesčius, Bažnyčios pajamų konfiskavimą, kitas sunkesnes pirmtako įvestas prievoles, vedė anglosaksų kilmės Škotijos prncesę Matildą, atšaukė iš tremties Canterbury arkivyskupą Anzelmą – taip patraukė daugelį Anglijos gyventojų. Kunigaikštis Robertas atsisakė ketinimo kariauti su Henriku I (mainais gavo Henriko I žemes Normandijoje). 1106 Tinchebrai mūšyje sumušė kunigaikščio Roberto kariuomenę, vėliau numalšino Normandijos diduomenę. Valastybės viduje siekė išlaikyti karaliaus valdžiai paklusnią Bažnyčią. Sustiprino centrinę administraciją, jo paskelbtas įstatymų kodeksas (Leges Henrici Primi) įtvirtino daug normų, išlikusių iš anglosaksų teisės. Nesuteikė dukteriai sosto įpėdinei Matildai pakankamai pilių ir žemių, kad ji galėtų apginti palikimą (po Henriko I mirties kilo pilietinis karas tarp Matildos ir kito pretendento – Normandijos kunigaikščio Stepono).[1]
Šaltiniai
- ↑ Henrikas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 478 psl.
|