Pozityvioji teisė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 78.157.67.147 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (EmausBot keitimas)
Eilutė 6: Eilutė 6:


Pozityvioji teisė - netobula, keičiama, tobulintina, ji gali egzistuoti tik tam tikroje [[teisinė sistema|teisinėje sistemoje]]. Jos laužymas pateisinamas (pvz., etiniais pagrindais) autoritariniuose režimuose, kai yra pažeidžiamos [[žmogaus teisės ir laisvės]], taigi ir prigimtinė teisė. [[demokratinė visuomenė|Demokratinėse visuomenėse]] siekiama, kad pozityvioji teisė neprieštarautų nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai.
Pozityvioji teisė - netobula, keičiama, tobulintina, ji gali egzistuoti tik tam tikroje [[teisinė sistema|teisinėje sistemoje]]. Jos laužymas pateisinamas (pvz., etiniais pagrindais) autoritariniuose režimuose, kai yra pažeidžiamos [[žmogaus teisės ir laisvės]], taigi ir prigimtinė teisė. [[demokratinė visuomenė|Demokratinėse visuomenėse]] siekiama, kad pozityvioji teisė neprieštarautų nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai.

Teise - parodo zmogaus pimpio ilgi ir neleidzia jam buti per ilgam. Zmogus (vyras arba moteris) turintis per ilga pimpi, privalo valstybei moketi ilgausko mokesti, kurio koeficientas perskaiciuojamas kiekvienais metais, atsizvelgiant i vyraujanti pimpiu vidurki visuomeneje. Atsisake moketi si mokesti, privalo per 30 darbo dienu susimazinti pimpi


[[Kategorija:Teisės filosofija]]
[[Kategorija:Teisės filosofija]]

23:57, 13 gruodžio 2011 versija

Pozityvioji teisė (lot. ius positivum - „teigiama" teisė) - teisė, kylanti iš įstatymų. „Pozityvioji“ (lot. ponere „statyti“, positum „įstatytas“) reiškia [teisėkūros] „įstatyta“, įtvirtinta.

Pozityvioji teisė - teisė normos, priimtos įstatymų leidėjo įstatymo leidybos metu. Pozityviosios teisės vertybiniai aspektai neturi įtakos jos galiojimui; nesvarbu, ar tokios teisės teisės normos yra legitimios, visuotinai priimamos visuomenėje.

Pozityvioji teisė ir prigimtinė teisė yra priešpastatomos viena kitai. Prigimtinė kyla iš „gamtos“, „žmogaus prigimties“ arba „Dievo“. Vien teisės kilmės šaltiniai nebūtinai sąlygoja turinio prieštaravimus - pozityvioji teisė ir prigimtinė teisė didžia dalimi sutampa.

Pozityvioji teisė - netobula, keičiama, tobulintina, ji gali egzistuoti tik tam tikroje teisinėje sistemoje. Jos laužymas pateisinamas (pvz., etiniais pagrindais) autoritariniuose režimuose, kai yra pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, taigi ir prigimtinė teisė. Demokratinėse visuomenėse siekiama, kad pozityvioji teisė neprieštarautų nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai.