|
}}
'''Tore del Grekas''' ([[lietuvių kalba|liet]]. "'graikų bokštas"') – [[Italija|Italijos]] miestas ir komuna [[Neapolio provincija|Neapolio provincijoje]], [[Kampanija|Kampanijoje]]. Mieste [[2007]] m. gyveno 88 tūkst. žmonių. Miesto gyventojai kartais pravardžiuojami ''Corallini'', nes greta esančioje jūroje daug [[koralai|koralų]], o miestas yra svarbus koralinių papuošalų ir [[kamėja|kamėjų]] gamintojas nuo [[XVII amžius|XVII a.]]
== Istorija ==
[[Senovės Roma|Romėnų laikais]] Tore del Grekas tikriausiai buvo [[Herkulanumas|Herkulanumo]] priemiestis, kuriame stovėjo [[patricijai|patricijų]] vilos. Išsiveržus [[Vezuvijus|Vezuvijui]] [[79]] m. apylinkės buvo nuniokotos ir išliko tik du kaimai Sora ir Kalastras. [[Bizantija|Bizantijos]] generolas [[Belisarijus]] perkėlė jų gyventojus į [[Neapolis|Neapolį]] [[535]] m. Apie 700 m. ši vieta vadinama ''Turris Octava'', tikriausiai pagal pakrantės žvalgybos bokštą.
[[880]] m. teritorijoje trumpam įsikūrė [[saracėnai]] leidus vyskupui Atanazijui Neapoliečiui. [[1015]] m. pirmąkart paminėtas miesto pavadinimas, pasak legendos kilęs nuo [[graikai|graikų]] atsiskyrėlio, įsikūrusio bokšte, arba nuo tam tikro graikiško vyno gamybos.
Tore del Grekas priklausė [[Neapolio karalystė]]s kraliauskaraliaus dvarui, kol [[Alfonsas V Aragonietis]] jį atidavė Karafų šeimai.
[[1631]] m. miestą vėl nuniokojo išsiveržęs Vezuvijus. Miestiečiai atgavo savo teises [[1699]] m. sumokėję 106 tūkst. [[dukatas|dukatų]] savo valdovui Monfortės markizui ir po to klestėjo kaip uostas ir žvejybos punktas. Tuo metu prasidėjo koralų apdirbimas.
[[1794]] m. Tore del Greko istorinis centras buvo palaidotas po 10 m m.storio sluoksnio[[Lava|lavos]] lavasluoksniu.
Napoleono laikais Neapolį valdant [[Joachim Murat]], Tore del Grekas su 18 tūkst gyventojų buvo trečias pagal dydį [[Neapolio karalystėskaralystė]]s miestas po Neapolio ir [[Fodža|Fodžos]]. Tuo metu miestas tapo populiariu kurortu turtingiems italams, ir ši tradicija tęsėsi iki [[XX amžius|XX a.]] pradžios. Nuo XVI a. turtingos šeimos ir Italijos kilmingieji statėsi vasaros rūmus Tore del Greko pakraščiuose, iš kurių žymiausi yra ''Palazzo Materazzo'', [[1970]] m. atnaujinti kaip šokių mokykla, bet po [[1980]] m. jame vėl įsikūrė žmonės, kai žemės drebėjimas sunaikino vargingesnių žmonių būstus. Pakilimo laikotarpiu miestas buvo žinomas dėl savo kavinių ir užkandinių, iš kurių išsiskyrė "Gran„Gran Cafe Palumbo"Palumbo“, didelė ''[[Art Nouveau]]'' stiliaus [[kavinė]], teikusi vietiniams ir turistams maistą ir [[kava|kavą]] bei turėjusi didelį povilijonąpaviljoną lauke. Garsus italų komikas ''Toto'' buvo vienas iš tų, kurie kasmet atvykdavo į kurortą. Tore del Greko kaip [[kurortas|kurorto]] populiarumo priežastis buvo paplūdymiai[[paplūdimys|paplūdimiai]], pastoraliniai laukų ir vynuogynų vaizdai bei Vezuvijaus didybė. Kadangi miestas buvo arčiausiai ugnikalnio, iš čiajo išvykdavo turistai, norintys į jį įkopti. Tai jie padarydavo specialiai įrengtu keltuvu, kuris pakeldavo iki kraterio.
Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] vokiečiai mieste saugojo amuniciją, tad sąjungininkai jį smarkiai subombardavo. Po karo smarkiai nukentėjo turizmo industrija, paplitus automobiliams nebereikėjo keltuvo į Vezuvijų. Be to, po [[1950]] m. dėl urbanizacijos ir padidėjusio gyventojų skaičiaus miestas prardoprarado "kaimišką"„kaimišką“ atmosferą, tad turistai patraukė į [[Sorentas|Sorentą]] ar [[Amalfio pakrantękrantas|Amalfio krantą]], ir baigėsi Tore del Greko kaip kurorto aukso amžius. Tačiau koralų ir papuošalų gamyba išliko.
== Nuorodos ==
| 
