Ukrainiečių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vagobot (aptarimas | indėlis)
S Bot: uk:Українська мова is a good article
S r2.7.1) (robotas Keičiama: tr:Ukraynaca
Eilutė 524: Eilutė 524:
[[th:ภาษายูเครน]]
[[th:ภาษายูเครน]]
[[tl:Wikang Ukranyano]]
[[tl:Wikang Ukranyano]]
[[tr:Ukrayna dili]]
[[tr:Ukraynaca]]
[[tt:Украин теле]]
[[tt:Украин теле]]
[[udm:Украин кыл]]
[[udm:Украин кыл]]

21:13, 7 gruodžio 2011 versija

Ukrainiečių kalba
українська мова
KalbamaUkraina, Rusija, Brazilija, Kazachstanas, JAV, Kanada, Moldova, Vengrija, Baltarusija
Kalbančiųjų skaičius~41 mln.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių26
Kilmėindoeuropiečių

 - slavų

   - rytų slavų
Oficialus statusas
Oficiali kalbaUkrainoje, Padniestrėje (Moldova)
Kalbos kodai
ISO 639-1uk
ISO 639-2ukr
ISO 639-3ukr

Ukrainiečių kalba (Ukrainų kalba) – slavų grupės kalba, Ukrainos valstybinė kalba. Kartu su baltarusių ir rusų kalbomis priklauso rytų slavų kalboms. Raštas – kirilica.

Klasifikacija

Ukrainiečių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, slavų grupei ir, kartu su baltarusių bei rusų kalbomis, priskiriama rytų slavų pogrupiui.

Istorija

Ukrainiečių kalba kilusi iš senosios rusėnų kalbos. Ji patyrė smarkią lenkų kalbos įtaką Abiejų Tautų Respublikos bei Lenkijos tarpukaryje valdymo metais, kuri ypač juntama leksikoje.

Ukraina


Rusifikacija

Ukrainos rusifikacija - veiksmai, vykdyti Rusijos imperijos, o vėliau ir SSSR, nukreipti prieš ukrainiečių kalbą bei kultūrą, siekiant įtvirtinti rusų kalbos bei kultūros pirmenybę Ukrainoje.

Rusifikacijos padariniai tapo ypač skaudūs Ukrainai - beveik visiškai surusintas Krymo pusiasalis (anksčiau čia vyravo Krymo totorių kalba), dalinai surusinti Rytų Ukrainos regionai, didieji Ukrainos miestai. Antra pagal paplitimą šalyje kalba - rusų; ją kaip gimtąją vartoja didžioji dalis Krymo autonominės respublikos (77 %), Luhansko (69 %) ir Donecko (75 %) regionų gyventojų.

Rusijos imperijos era

Po ATR padalinimų didžiajai Ukrainos daliai atsidūrus Rusijos imperijos gniaužtuose, kraštas buvo pradėtas rusinti ypač aktyviai: uždrausta spauda ukrainiečių kalba, uždaromos ukrainiečių mokyklos. Tuo tarpu Haliče, atitekusiam Austrijos imperijai, ukrainiečių kalba buvo gerbiama ir tausojama.

Vienas žymiausių Ukrainos tautinio sąjūdžio ideologų buvo Tarasas Ševčenka, pasisakęs ukrainiečių kalbos tausojimą, nepriklausomą Ukrainos valstybę.

Paplitimas Rusijos imperijoje:

Iš viso gyventojų kalbančių ukr. rusakalbių kalbančių lenk.
Visa Rusijos imperija 125,640,021 22,380,551 55,667,469 7,931,307
Miesto gyventojų 16,828,395 1,256,387 8,825,733 1,455,527
Kaimo gyventojų 108,811,626 21,124,164 46,841,736 6,475,780
Regionai
"Europinė Rusija"
incl. Ukraina ir Baltarusija
93,442,864 20,414,866 48,558,721 1,109,934
Vyslos kraštas 9,402,253 335,337 267,160 6,755,503
Kaukazas 9,289,364 1,305,463 1,829,793 25,117
Sibiras 5,758,822 223,274 4,423,803 29,177
Centrinė Azija 7,746,718 101,611 587,992 11,576
Subdivisions
Besarabija 1,935,412 379,698 155,774 11,696
Voluinė 2,989,482 2,095,579 104,889 184,161
Voronežas 2,531,253 915,883 1,602,948 1,778
Dono Vojskas 2,564,238 719,655 1,712,898 3,316
Jekaterinoslavslio gubernija 2,113,674 1,456,369 364,974 12,365
Kijevas 3,559,229 2,819,145 209,427 68,791
Kurskas 2,371,012 527,778 1,832,498 2,862
Podolė 3,018,299 2,442,819 98,984 69,156
Poltavos gubernija 2,778,151 2,583,133 72,941 3,891
Tauridos gubernija 1,447,790 611,121 404,463 10,112
Charkovas 2,492,316 2,009,411 440,936 5,910
Chersono gubernija 2,733,612 1,462,039 575,375 30,894
Odesos miestas 403,815 37,925 198,233 17,395
Černigovo gubernija 2,297,854 1,526,072 495,963 3,302
Liublinas 1,160,662 196,476 47,912 729,529
Sedlcės vaivadija 772,146 107,785 19,613 510,621
Kubanės Provincija 1,918,881 908,818 816,734 2,719
Stavropolio kraštas 873,301 319,817 482,495 961

Sovietų Sąjungos era

Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma nebe tokia griežta rusifikacija, tačiau kaip ir visoje Sąjungoje mokyklose privaloma buvo mokytis rusų kalbos, stambiausiose pramonės įmonėse, dėl atvykusių specialistų dažniausiai būdavo šnekama rusu kalba.

Statistiniais duomenimis SSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o perestroikos metais (nuo 1985 m.) ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo.

Nepriklausoma Ukraina

Užrašas Lvove: „Pagal 1989 metų Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl valstybinės kalbos“ šioje įstaigoje kalbama valstybine kalba“
Užrašas Lvovo poliklinikoje: „Valstybėje nevalstybine kalba gali šnekėti: svečias, vergas(belaisvis), okupantas.“

Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi. Šis procesas ypač pagyvėjo 2004-aisiais į valdžią atėjus Viktorui Juščenkai, kuris prezidento rinkimuose nugalėjo prorusiškąjį Viktorą Janukovičių.

Tarmės

Pagrindinės ukrainiečių kalbos tarmių grupės: šiaurės, pietryčių, pietvakarių ir rusinų. Rusinų kalbą ukrainiečių kalbininkai nusprendė laikyti ukrainiečių kalbos dialektu. Išskiriamos tokios rusinų kalbos atmainos:

Paplitimas

Bendras skaičius šnekančių ukrainietiškai - 39,4 mln.gyv. (1993)[1].

Ukrainoje

Pagrindinis straipsnis – Ukrainos gyventojai.
Ukrainiečių kalbos paplitimas skirtinguose šalies regionuose
  • Ukrainos teritorijoje 1993-aisias buvo apie 31 mln. šnekančių ukrainietiškai, iki 2001-ųjų (pagal visuotinį gyv. surašymą) jų skaičius padidėjo iki 32,7mln. - 67,5 % Ukrainos gyventojų.[2].
  • Labiausiai ukrainiečių kalba paplitusi Ternopilio srityje (98,3 %), mažiausiai - Sevastopolio mieste (6,8 %).
  • Ukrainiečių kalba labiausiai paplitusi tarp ukrainiečių (85,2 %) ir lenkų (71,0 %), mažiausiai - tarp Krymo totorių (0,1 %), vengrų (3,4 %), rusų (3,9 %).

Abecelė

Ukrainiečių kalba rašoma kirilicos raštu.

Ukrainiečių abecelės raidės bei simboliai
Raidė Kursyvu Lot. atitikmuo Name Tarimas Pastabos
А а А а a а /ɑ/ [ɑ]
Б б Б б b бе /bɛ/ [b]
В в В в v ве /ʋɛ/ [ʋ], [w] [1]
Г г Г г h ге /ɦɛ/ [ɦ]
Ґ ґ Ґ ґ g ґе /gɛ/ [g] [2]
Д д Д д d де /dɛ/ [d], [dʲ]
Е е Е е e е /ɛ/ [ɛ]
Є є Є є je є /jɛ/ [jɛ]
Ж ж Ж ж ž же /ʒɛ/ [ʒ]
З з З з z зе /zɛ/ [z], [zʲ]
И и И и y и /ɪ/ [ɪ]
І і І і i і /i/ [i]
Ї ї Ї ї ji, ï ї /ji/ [ji]
Й й Й й j йот /jɔt/, й /ɪj/ [j]
К к К к k ка /kɑ/ [k]
Л л Л л l ел /ɛl/ [l], [lʲ]
М м М м m ем /ɛm/ [m]
Н н Н н n ен /ɛn/ [n], [nʲ]
О о О о o о /ɔ/ [ɔ]
П п П п p пе /pɛ/ [p]
Р р Р р r ер /ɛr/ [r], [rʲ]
С с С с s ес /ɛs/ [s], [sʲ]
Т т Т т t те /tɛ/ [t], [tʲ]
У у У у u у /u/ [u]
Ф ф Ф ф f еф /ɛf/ [f]
Х х Х х x, ch ха /xɑ/ [x]
Ц ц Ц ц c це /ʦɛ/ [ʦ], [ʦʲ]
Ч ч Ч ч č че /ʧɛ/ [ʧ]
Ш ш Ш ш š ша /ʃɑ/ [ʃ]
Щ щ Щ щ šč ща /ʃʧɑ/ [ʃʧ]
Ь ь Ь ь м’який знак /mjɑˈkɪj znɑk/ [◌ʲ] soft sign [3]
Ю ю Ю ю ju ю /ju/ [ʲu], [ju]
Я я Я я ja я /jɑ/ [ʲɑ], [jɑ]
апостроф /ɑˈpɔstrɔf/ [j] apostrofas [4]

Taip pat, kaip skiriamasis ženklas, yra naudojamas apostrofas (pagal prasmę atitinkantis rusų kalbos kietinantįjį ъ), pvz., з'їзд. Dažnai apostrofas naudojamas ir minkštinamajam ženklui pažymėti (atitinkantis rusų kalbos ь), jei pagal ukrainiečių kalbos fonologijos taisykles minkštinimas nėra leidžiamas, pvz., сім'я.

Gramatika

Morfologija

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Svarbiausios frazės

Lietuviškai Ukrainietiškai
Lotynų raštu
ukrainiečių kalba українська мова
ukrajis'ka mova
lietuvių kalba литовська мова
lytovs'ka mova
labas привіт
pryvit
kaip laikaisi? як справи?
jak spravy?
mano vardas … мене звати
mene zvaty …
sudie до побачення
do pobačennya
ačiū дякую
djakuju
prašom будь ласка
bud' laska
aš tave myliu я тебе кохаю
ja tebe kochaju

Išnašos

  1. http://www.ethnologue.com/show_language.asp?code=ukr
  2. http://www.ukrcensus.gov.ua/rus/results/general/language/

Nuorodos

Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas ukrainiečių kalba
Wikipedia
Wikipedia

Šablonas:Link GA