Ledo mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: tr:Peipus Gölü Savaşı |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: vi:Trận hồ Chudskoe |
||
| Eilutė 51: | Eilutė 51: | ||
[[sv:Slaget på sjön Peipus]] |
[[sv:Slaget på sjön Peipus]] |
||
[[tr:Peipus Gölü Savaşı]] |
[[tr:Peipus Gölü Savaşı]] |
||
[[vi:Trận hồ Chudskoe]] |
|||
[[zh:楚德湖战役]] |
[[zh:楚德湖战役]] |
||
18:42, 7 gruodžio 2011 versija
| Ledo mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 XVI a rankraščio iliustracija, vaizduojanti mūšį | |||||||
| |||||||
| Priešininkai | |||||||
 Naugardo respublikaVladimiro kunigaikštystė |
 Livonijos ordinasVokiečių ordinas Danų kunigaikščiai | ||||||
| Vadai | |||||||
| Aleksandras Nevskis Andrejus Jaroslavičius |
Hermanas Dopartietis | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 4000-5000 | 4000 | ||||||
| Aukos | |||||||
| nežinoma | ~400 nužudyta, ~50 paimta į nelaisvę | ||||||
Ledo mūšis (vok. schlacht auf dem Eise, rus. Ледовое побоище), arba dar kitaip vadinamas Peipaus ežero mūšis (vok. schlacht auf dem Peipussee, rus. битва на Чудском озере) - kova, kuri vyko 1242 m. balandžio 5 d., tarp Naugardo ir Vladimiro-Suzdalės kunigaikštysčių, vadovaujamų Aleksandrui Nevskio iš vienos pusės, ir Livonijos ordino iš kitos.
Karo pradžia laikomas vyskupo Hermano, kryžiuočių magistro ir jų sąjungininkų surengtas žygis į Rusią. Pskovas užimtas be kovos su nedideliu būriu, dauguma karių grįžo. Atvykęs į Naugardą 1241 metais Aleksandras Nevskis nedelsiant pradėjo rengtis kovai.
1242 metais Aleksandras sulaukė savo brolio Andrejaus Jaroslavičiaus ir jo armijos iš Suzdalės kunigaikštystės. Kai dar Suzdalės armija buvo kelyje, Aleksandras su naugarodiečių jėgomis puolė Pskovą. Ordino pajėgos nespėjo susirikiuoti ir pralaimėjo kovas. Pskovas buvo atgautas.
Visi šie įvykiai vyko 1242 metų kovo mėnesį. Priešingos kariuomenės susitiko 1242 metų balandžio 5 dienos rytą. Kryžiuočių armijos sekliai nustatė Naugarodo armijos padėtį ir tinkamai pasirengę mūšiui išžygiavo ant Peipaus ežero ledo. Metraščiuose rašoma, kad Naugardo lankininkai pradėjo pirmi apšaudyti kryžiuočių ordiną, tačiau didelių nuostolių nuo to kryžiuočiai nepatyrė. Tuomet prasidėjo kautynės. Vokiečiai puolė tiesiai į rusų gretas ir skynėsi sau kelią per vidurį, kuriuos rusų armijos daliniai apsupo ir dalis kryžiuočių buvo sunaikinta. Kita dalis kryžiuočių atsitraukė. Tačiau, kaip teigiama kai kuriose legendose, ežero ledas neatlaikė sunkios kryžiuočių aprangos ir ginkluotės. Ledas po jų kojomis pradėjo lūžinėti ir taip kryžiuočiai tiesiog nuskendo.
