Zoloturno kantonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Keičiama: fa:ایالت سولوتهورن
Kailis (aptarimas | indėlis)
Eilutė 36: Eilutė 36:
Kantono teritoriją sudaro sostinės įgytos žemės, todėl jo forma žemėlapyje tokia netaisyklinga.
Kantono teritoriją sudaro sostinės įgytos žemės, todėl jo forma žemėlapyje tokia netaisyklinga.


[[1798]]-[[1803]] m. kantonas priklausė Helvetijos respublikai. 1803 m. [[Napoleonas Bonapartas]] Zoloturną su kitais 18 kantonų pertvarkė į respubliką. Nors dauguma gyventojų Romos katalikai kantonas nemaištavo per [[Zonderbundo karas|Zonderbundo karą]] 1845 m. Be to kantonas patvirtino federalines konstitucijas [[1848]] ir [[1874]] m. Dabartinė kantono konstitucija galioja nuo [[1887]] m., bet [[1895]] m. konstitucija buvo peržiūrėta.
[[1798]]-[[1803]] m. kantonas priklausė [[Helvetijos respublika]]i. [[1803]] m. [[Napoleonas Bonapartas]] Zoloturną su kitais 18 kantonų pertvarkė į respubliką. Nors dauguma gyventojų Romos katalikai kantonas nemaištavo per [[Zonderbundo karas|Zonderbundo karą]] 1845 m. Be to kantonas patvirtino federalines konstitucijas [[1848]] ir [[1874]] m. Dabartinė kantono konstitucija galioja nuo [[1887]] m., bet [[1895]] m. konstitucija buvo peržiūrėta.


== Ekonomika ==
== Ekonomika ==

00:13, 5 gruodžio 2011 versija

Zoloturno kantonas
vok. Solothurn
Valstybė Šveicarijos vėliava Šveicarija
Administracinis centras Zoloturnas
Rajonų skaičius 10
Gyventojų (12 pagal dydį) 250 240
Plotas 791 km²
Tankumas (12 pagal dydį) 316 žm./km²
Tinklalapis www.so.ch
Vikiteka Zoloturno kantonasVikiteka

Zoloturno kantonas (vok. Solothurn) yra šiaurės vakarų Šveicarijos kantonas. Kantono sostinė yra Zoloturnas.

Geografija

Zoloturno kantonas yra šiaurės vakarų Šveicarijoje. Vakaruose ir pietuose yra Berno kantonas, o rytuose - Argau. Šiaurėje yra Bazelio sritis. Du rajonai yra enklavai šalia Prancūzijos sienos.

Per kantoną teka Arė ir jos intakai. Kraštovaizdis daugiausiai lėkštas, bet kantonui priklauso Juros kalnų prieškalnės. Lygumą sukūrė Arės upė.

Istorija

Kantono teritoriją sudaro sostinės įgytos žemės, todėl jo forma žemėlapyje tokia netaisyklinga.

1798-1803 m. kantonas priklausė Helvetijos respublikai. 1803 m. Napoleonas Bonapartas Zoloturną su kitais 18 kantonų pertvarkė į respubliką. Nors dauguma gyventojų Romos katalikai kantonas nemaištavo per Zonderbundo karą 1845 m. Be to kantonas patvirtino federalines konstitucijas 1848 ir 1874 m. Dabartinė kantono konstitucija galioja nuo 1887 m., bet 1895 m. konstitucija buvo peržiūrėta.

Ekonomika

Iki XIX a. žemės ūkis buvo pagrindinis kantono pajamų šaltinis. Dabar jį pranoko pramonė ir aptarnavimo sfera. Nesenai batų gamyba buvo svarbi kantono pramonės šaka, bet ji nebuvo pakankamai konkurencinga globalioje ekonomikoje.

Netoli Giosgeno yra atominė jėgainė, pradėjusi dirbti 1979 m.

Gyventojai

Dauguma gyventojų vokiečiai. 44 % yra Romos katalikai, o 31 % - protestantai. Kantone gyvena 250 240 žmonių (2007 m.), iš kurių 46 898 (arba 18.7 %) yra užsieniečiai[1].

Išnašos

Šveicarijos kantonai
Apencelis-Auserodenas | Apencelis-Inerodenas | Argau | Bazelis (miestas) | Bazelis (sritis) | Bernas | Ciurichas | Cugas | Fribūras | Glarusas | Graubiundenas | Jura | Liucerna | Nešatelis | Nidvaldenas | Obvaldenas | Sankt Galenas | Šafhauzenas | Švicas | Tičinas | Turgau | Uris | Valė | Vo | Zoloturnas | Ženeva