Anatolijos plokščiakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S įtraukta Kategorija:Plynaukštės ir plokščiakalniai naudojant HotCat |
S r2.6.3) (robotas Pridedama: kk:Анадолы таулы үстірті |
||
Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
[[Kategorija:Plynaukštės ir plokščiakalniai]] |
[[Kategorija:Plynaukštės ir plokščiakalniai]] |
||
[[kk:Анадолы таулы үстірті]] |
|||
[[ru:Анатолийское плоскогорье]] |
[[ru:Анатолийское плоскогорье]] |
00:06, 5 gruodžio 2011 versija
Anatolijos plokščiakalnis (turk. Anadolu Yaylasi) – Mažosios Azijos kalnyno centrinė dalis Turkijoje, tarp Ponto kalnų (šiaurėje) ir Tauro kalnų (pietuose). Ilgis iš vakarų į rytus apie 700 km. Didžiausias aukštis 3916 m (Erdžijo ugnikalnis), vyraujantis 800–1500 m. Yra daugiau, kaip 2000 m aukščio (400–600 m santykinio aukščio) kalnagūbrių. Pietuose yra nenuotakių daubų su druskožemiais ir druskingais ežerais (Tūzo ežeras). Anatolijos plokščiakalnis susidaręs iš paleozojaus, paleogeno ir neogeno uolienų.
Klimatas žemyninis, sausas; vidutinė temperatūra sausį nuo -15 iki 0 °C, liepą 16 – 23 °C. Kritulių plokščiakalnio viduryje iškrenta apie 200 mm, pakraščiuose 350–500 mm; daugiausia pavasarį. Didžiausios upės: Didysis Menderesas, Kyzyl Irmakas ir Sakarija. Būdingos sausosios stepės, pusdykumės, dygių krūmokšnių brūzgynai. Pagrindiniai miestai: Ankara, Konija, Kaiseris, Kirikalė.