Sadžidai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
VP-bot (aptarimas | indėlis)
Botai
427 096 keitimai
S Vikifikavimas, replaced: → , 890 - 929 → 890–929 (6), - → – (2), i'l → i’l (2) using AWB
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
36 809 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Infolentelė buvusi valstybė
{| border=1 align=right cellpadding=4 cellspacing=0 width=230 style="margin: 0.5em 0 1em 1em; background: #ffffff; border: 1px #aaaaaa solid; border-collapse: collapse; font-size: 90%;"
|_noautocat = yes
|+<big>'''Sadžidai'''</big>
|vietinis pavadinimas =صفاریان‎
| colspan=2 style="text-align: left; background: white;" |
|ilgas pavadinimas = Sadžidai
|-
|paprastas_pav =
| colspan=2 style="text-align: center; background: white" | [[Vaizdas:Shattering isochamend.png|200px|Yrantis Kalifatas]]<br /><small>''Sadžidai Kalifato žemėlapyje ''</small>
|žemynas = Azija
|-
|kilm =
| '''Dinastijos kilmė'''
|regionas = Azerbaidžanas
| [[Sogdas]]
|šalis = Azerbaidžanas
|-
|statusas = Buvęs emyratas
| '''[[Sostinė]]'''
|imperija =
⚫
| [[Maragha]], [[Ardabilis]]
|statuso_tekstas =
|-
|era = Viduramžiai
| '''[[Religija]]'''
|valdymo_forma = emyratas
| [[Islamas]]
|parlamentas =
|-
|year_start = 890
| '''Įkūrimas'''
|year_end = 929
| [[890]] m.
|year_exile_start =
|-
|date_start =
| '''Žlugimas'''
|date_end =
| [[929]] m.
|event_start = Nepriklausomybė nuo Abasidų
|-
|event_end = Nukariauja Safaridai
| '''Įkūrėjas'''
|p1 = Abasidai
| [[Ali ben Buja]]
|vėliava_p1 = Black flag.svg
|-
|s1 = Salaridai
⚫
|}
|vėliava_s1 =
⚫
{{Azerbaidžano istorija}}
|image_coat =
⚫
'''Sadžidai''' (''Sajids'') – faktiškai nepriklausomų [[emyrai|emyrų]] dinastija, valdžiusi istoriniame [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] regione (Pietiniame Azerbaidžane ir [[Aranas|Arane]]) 890–929 m., kurį laiką viešpatavusi ir vakariniame Irane. Jie formaliai buvo [[Kalifatas|Kalifato]] vietininkai. Dauguma jų titulavosi ''al-afšin'', kaip buvo priimta jų tėvynėje Usrušanoje.
|simbolio_tipas =
|simbolis =
|image_flag =
|vėliavos_tipas =
|vėliava =
|image_map = Shattering isochamend.png
|image_map_caption = Sadžidų valstybė apie [[890]] m.
⚫
|sostinė = [[Maragha]], [[Ardebilis]]
|valstybinės kalbos =
|valiuta =
|valdovo_titulas = Emyrai
|valdymo_metai1 = 889-901
|valdovas1 = Muhammad Ibn Abi'l-Saj
|valdymo_metai2 = 928-929
|valdovas2 = Fath bin Muhammad
⚫
}}
⚫
'''Sadžidai''' (''Sajids'') – faktiškai nepriklausomų [[emyras|emyrų]] dinastija, valdžiusi istoriniame [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] regione (Pietiniame Azerbaidžane ir [[Aranas|Arane]]) 890–929 m., kurį laiką viešpatavusi ir vakariniame Irane. Jie formaliai buvo [[Kalifatas|Kalifato]] vietininkai. Dauguma jų titulavosi ''al-afšin'', kaip buvo priimta jų tėvynėje Usrušanoje.


Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo [[Širvanšachai|Širvanšachų]] valstybė, o vakaruose – [[Armėnijos karalystė]] ir [[Vaspurakano karalystė]], rytuose [[Samanidai|Samanidų valstybė]].
Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo [[Širvanšachai|Širvanšachų]] valstybė, o vakaruose – [[Armėnijos karalystė]] ir [[Vaspurakano karalystė]], rytuose [[Samanidai|Samanidų valstybė]].
Eilutė 32: Eilutė 49:


== Raida ==
== Raida ==
[[Vaizdas:Caucasus 900 map alt de.png|thumb|200px|Kaukazas 900 m. ir Sadžidų šiaurinės sienos]]
[[Vaizdas:Caucasus 900 map alt de.png|thumb|200px|left|Kaukazas 900 m. ir Sadžidų šiaurinės sienos]]
Didžiausias Sadžidų priešas per visą laikotarpį buvo [[Bagratidai|Bagratidų]] [[Armėnijos karalystė]], nes kai tik tuo metu Armėnijoje į sostą sėdo stiprus valdovas [[Smbatas I]]. Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., [[Nachičevanas]]) ėjo iš rankų į rankas. Vaspurakano karalystė ne kartą pripažindavo savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu.
Didžiausias Sadžidų priešas per visą laikotarpį buvo [[Bagratidai|Bagratidų]] [[Armėnijos karalystė]], nes kai tik tuo metu Armėnijoje į sostą sėdo stiprus valdovas [[Smbatas I]]. Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., [[Nachičevanas]]) ėjo iš rankų į rankas. Vaspurakano karalystė ne kartą pripažindavo savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu.


Eilutė 42: Eilutė 59:


== Valdovų sąrašas ==
== Valdovų sąrašas ==
⚫
{{Azerbaidžano istorija}}
* Abdu Ubaydullah [[Muhammad Ibn Abi'l-Saj]] (890–901)
* Abdu Ubaydullah [[Muhammad Ibn Abi'l-Saj]] (890–901)
* Abul Musafir [[Devdad Ibn Muhammad]] (901)
* Abul Musafir [[Devdad Ibn Muhammad]] (901)

20:31, 4 gruodžio 2011 versija

صفاریان‎
Sadžidai
Buvęs emyratas
←
890 – 929 →
Location of
Location of
Sadžidų valstybė apie 890 m.
Sostinė Maragha, Ardebilis
Valdymo forma Emyratas
Emyrai
 889-901 Muhammad Ibn Abi'l-Saj
 928-929 Fath bin Muhammad
Era Viduramžiai
 - Nepriklausomybė nuo Abasidų 890 m., 890
 - Nukariauja Safaridai 929 m.

Sadžidai (Sajids) – faktiškai nepriklausomų emyrų dinastija, valdžiusi istoriniame Azerbaidžano regione (Pietiniame Azerbaidžane ir Arane) 890–929 m., kurį laiką viešpatavusi ir vakariniame Irane. Jie formaliai buvo Kalifato vietininkai. Dauguma jų titulavosi al-afšin, kaip buvo priimta jų tėvynėje Usrušanoje.

Sadžidų emyrato šiaurėje klestėjo Širvanšachų valstybė, o vakaruose – Armėnijos karalystė ir Vaspurakano karalystė, rytuose Samanidų valstybė.

Kilmė

Sadžidai savo kilme buvo sogdai, kilę iš Usrušanos (Vidurinė Azija). Dinastijos įkūrėjas Abi’l-Saj Devdad kovojo kaip Usrušanos karvedys, ir buvo pasiųstas į Azerbaidžaną malšinti religinio sukilimo. Ten jis liko, o jo sūnus Muhammad ibn Abi’l-Saj 890 m. tapo Azerbaidžano vietininku. Byrant Kalifatui, jis sugebėjo sukurti praktiškai nepriklausomą emyratą ir įkurti savo dinastiją. Jis įsitvirtino Maragha mieste, bet dažniausiai rezidavo Bardoje.

Raida

Kaukazas 900 m. ir Sadžidų šiaurinės sienos

Didžiausias Sadžidų priešas per visą laikotarpį buvo Bagratidų Armėnijos karalystė, nes kai tik tuo metu Armėnijoje į sostą sėdo stiprus valdovas Smbatas I. Nuolatiniai karai tarp dviejų valstybių formavo to meto istoriją, o tam tikri regionai (pvz., Nachičevanas) ėjo iš rankų į rankas. Vaspurakano karalystė ne kartą pripažindavo savo vasalitetą Sadžidų atžvilgiu.

Kitas faktorius, formavęs Sadžidų istoriją, buvo jų ryšiai su Kalifatu. Kiekvieną kartą sustiprėjus valstybei, pablogėdavo ryšiai su Kalifatu, ir sadžidai skelbdavosi nepriklausomi.

901 m. po trumpalaikio Muchamado sūnaus valdymo, jo brolis Jusufas užėmė sostą ir perkėlė sostinę į Ardabilį. Jis tęsė kovą su Armėnija, kurios metu 912 m. Smbatas buvo nužudytas. Tačiau prasidėjus nesutarimams su Kalifatu, Jusufas atkreipė dėmesį į rytus. Jis sugebėjo iš Samanidų atimti kai kurias teritorijas, tarp jų Zandžaną, Abharą, Kazviną, Rajų. Nepaisant to, Kalifas pasiuntė savo armiją, kuri įkalino Jusufą (tuo metu vietoj jo Azerbaidžane valdė jo tarnas Subukas) Bagdade. Po kelių metų Jusufas paleistas ir atgavo visas savo teritorijas.

Paskutinysis emyras, valdęs po Jusufo, buvo nužudytas 929 m. Jį pakeitė vietininkas Vasifas al-Širvanis. Po jo Azerbaidžano 938 m. soste įsitvirtino buvęs Jusufo tarnas Daisamas, kuris valdė Azerbaidžaną iki Salaridų.

Valdovų sąrašas

Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > Jalairidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
Azerių chanatai (XVIII a.):
Širvanas, Baku, Karabachas, Gandža, Kuba, Šakė, Nachčivanas, Chojus, Tebrizas, Ardebilis
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Sadžidai&oldid=3686518"