Tajai (Vietnamas)

Người Thái
Baltųjų tajų tradicinis namas
Gyventojų skaičius	1.550.423
Populiacija šalyse	Vietnamas: 1.550.423
Kalba (-os)	pietvakarinės tajų kalbos
Religijos	theravada
Giminingos etninės grupės	lao, tajai

Vietnamo tajai (viet. Người Thái) – Azijos tauta, viena iš 55 oficialiai Vietnamo pripažintų tautinių mažumų, apjungianti keletą smulkesnių etninių grupių, gyvenančių šiaurės vakarų Vietname. Bendras tajų skaičius yra apie 1,5 mln.

Teritorija, pavadinimai ir įvairovė

Tajai gyvena šiaurės vakarų Vietname

Vietnamo tajai gyvena kalnuotame ir džiunglėmis apaugusiame krašte šiaurės vakarų Vietname ir sudaro dalį didesnės tajų tautų grupės, kuriai priklauso taip pat šanai, lao, Tailando tajai. Vietnamo tajus sudaro kelios skirtingos etninės grupės:

• Tai Dam („juodieji tajai“, viet. Tày Đăm) – šiauriausias pogrupis. Jų gyvenamos žemės šiaurėje ribojasi su žaliaisiais tajais (Tai Lu), kurie Vietname oficialiai priskiriami atskirai etninei grupei – lu. Dalis juodųjų tajų gyvena Kinijoje, kur priskiriami dajų etninei grupei;
• Tai Don („baltieji tajai“ viet. Tày Khao) – vidurinis pogrupis, dalis jų gyvena Kinijoje, kur priskiriami dajų etninei grupei;
• Tai Deang („raudonieji tajai“ viet. Tày Đeng) – pietinis pogrupis;
• Tai Thanh (viet. Tày Thanh) – gyvena į pietus nuo Tai Deang;
• Tai Hang Tong (viet. Tày Mường) – gyvena į pietus nuo Tai Thanh;
• Tai Do (viet. Tày Do) – gyvena į rytus nuo Tai Hang Tong;
• Phu Thai (viet. Pu Thay) – didesnė jų dalis gyvena Laose;

Istorija

Laikoma, kad Vietnamo tajų gyvenamas regionas yra visų tajų protėvynė. Netoli nuo Laoso sienos yra Muang Thaeng slėnis (viet. Mường Thanh – „Dievo šalis“), kuriame yra Dien Bien Fu miestas. Tajų legendos pasakoja, kad būtent šiame mieste po potvynio dievai pasiuntė išminčius, kurie nusausino laukus, o iš vandens buivolo atsirado žmonijos protėviai. Čia valdė ir legendinis karalius Chun Boromas (taj. ขุนบรม = Khun Borom).

Pasak legendos, Chun Boromas išplėtė tajų žemes ir paskirstė jas savo septyniems sūnums. Tajų protėvynė dabartiniame Vietname ir gretimose Laoso teritorijose (dab. Huaphano provincija) atiteko sūnui Khun Chusong. Nuo XIV a. teritoriją valdė Muang Phuan valstybė (1369–1478), kurios centras buvo dabartiniame rytų Laose. Šiai valstybei nusilpus, jos teritorija buvo padalinta į dvi dalis: rytinę dalį (dab. šiaurės vakarų Vietnamas ir Laoso Huaphano provincija) atiteko Vietnamui (čia sukurta Tran Ninh provincija), o vakarinę užkariavo lao Lan Sango karalystė (išlaikyta vasalinė kunigaikštystė). Šis padalinimas išliko iki XIX a. pabaigos.

Regioną valdant Vietnamui, į tajų gyvenamas žemes migravo kitos etninės grupės: iš Kinijos kėlėsi hmongai ir mienai, o iš Raudonosios upės žemupio – etniniai vietnamiečiai. Šiuo metu tik 40 proc. regiono gyvetojų yra etniniai tajai. 1707 m. subyrėjus Lan Sangui, atsikūrė Muang Phuanas, kuris siekė suvienyti tajų žemes. Regione kilo sukilimas, ir 1751 m. Vietnamo tajai atkūrė nepriklausomybę, ir kraštas liko praktiškai nekontroliuojamas iki prancūzų kolonizacijos.

1885 m. šiaurinis Vietnamas atiteko Prancūzijos Indokinijai, 1888 m. prie jos prijungtos tajų žemės, o 1893 m. jai atiteko ir Luang Prabango karalystė. Prancūzijai valdant perbraižytos Vietnamo-Laoso sienos, Laosui atiduodant Huaphano provinciją, o Vietnamui – dabartinį šiaurės vakarų Vietnamą.