Jaroslavlis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 57°37′00″ š. pl. 39°51′00″ r. ilg. / 57.61667°š. pl. 39.85000°r. ilg. / 57.61667; 39.85000 (Jaroslavlis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: mhr:Ярославль
MystBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Keičiama: sr:Јарослављ (град)
Eilutė 90: Eilutė 90:
[[sk:Jaroslavľ]]
[[sk:Jaroslavľ]]
[[sl:Jaroslavelj]]
[[sl:Jaroslavelj]]
[[sr:Јарослављ (град)]]
[[sr:Јарославље]]
[[sv:Jaroslavl]]
[[sv:Jaroslavl]]
[[tl:Yaroslavl]]
[[tl:Yaroslavl]]

07:00, 17 lapkričio 2011 versija

Jaroslavlis
rus. Ярославль
Spaso-Preobraženskojės soboras (1505-1515 m.)
Jaroslavlis
Jaroslavlis
57°37′00″ š. pl. 39°51′00″ r. ilg. / 57.61667°š. pl. 39.85000°r. ilg. / 57.61667; 39.85000 (Jaroslavlis)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Jaroslavlio sritis Jaroslavlio sritis
Gyventojų (2007) 606 700
Plotas 205,37 km²
Tankumas (2007) 2 954 žm./km²
Vikiteka Jaroslavlis
Kirčiavimas Jaroslãvlis
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1170

Jaroslãvlis – miestas vakarų Rusijoje, prie Volgos upės, 282 km į šiaurės rytus nuo Maskvos; srities centras. Geležinkelio stotis, automobilių kelių mazgas, oro uostas. Išvystyta mašinų, naftos, lengvoji, maisto, statybų pramonė. Yra universitetas (nuo 1969 m.), 3 teatrai, cirkas, filharmonija, istorijos ir architektūros muziejus-draustinis, dailės muziejus.

Jaroslavlio senamiestis pripažintas pasauliniu paveldo objektu. Čia yra daug cerkvių su vertingomis freskomis, išlikė metropolito rūmai, medinė tvirtovė, Spaso-Preobraženskojės vienuolynas (nuo XII a.). Išlikę našlaičių namai (1787 m.), turgus (1790 m.), seminarija (1818 m.) ir kt. Mieste 1795 m. rastas senasis rankraštis «Слова о полку Игореве».

Istorija

Geležinkelio stotis 1914 m.

Manoma, kad miestą 1010 m. įkūrė Jaroslavas Išmintingasis gyvenvietės Медвежий Угол vietoje, prie Kotoroslės upelio žiočių (jai įtekant į Volgą). Minimas nuo 1071 metų. Nuo 1218 m. kunigaikštystės sostinė, 1463 m. prijungtas prie Maskvos kunigaikštystės. XVIII a. tapo prekybos ir amatų centru, buvo daug manufaktūrų. 1796 m. tapo gubernijos centru. XIX a. pradžioje įkurtas licėjus, XIX a. pabaigoje sujungtas geležinkeliu su Maskva, Vologda, Kostroma, Peterburgu. 1900 m. paleisti tramvajai.

Sportas

Šablonas:Link FA