Brno: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Vikifikavimas, replaced: → , XVI-XVIII) → XVI–XVIII) (2), - → – (2) using AWB |
|||
Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
}} |
}} |
||
'''Brno''' |
'''Brno''' – miestas [[Čekija|Čekijos]] pietryčiuose, antrasis pagal dydį šalyje; [[Pietų Moravijos kraštas|Pietų Moravijos krašto]] sostinė. Įsikūręs [[Svitava|Svitavos]] ir [[Svratka|Svratkos]] upių santakoje, [[Čekijos-Moravijos aukštuma|Čekijos-Moravijos aukštumos]] pietrytinėje dalyje. Veikia Brno oro uostas, geležinkeliai ir automagistralės jungia su kitais Europos šalių miestais. Didelis pramonės centras – išplėtota mašinų, plieno konstrukcijų, traktorių, [[Šaunamasis ginklas|šaunamųjų ginklų]], elektronikos, tekstilės, trikotažo, medžio apdirbimo, odos, maisto, baldų, statybinių medžiagų, popieriaus gamyba. Veikia keli universitetai, muziejai, teatrai, zoologijos sodas, astronomijos [[observatorija]]. Plėtojamas [[turizmas]]. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Miestas pirmą kartą paminėtas [[1091]] |
Miestas pirmą kartą paminėtas [[1091]] m., nors čia gyventa nuo [[V amžius|V a.]]. XI a. pabaigoje buvo Pršemislų giminės kunigaikščių valdų centras, nuo XII pabaigos – Moravijos markgrafų rezidencija. Miesto teisės suteiktos [[1243]] m. [[XIII amžius|XIII]]-[[XIV amžius|XIV]] a. miestas kolonizuotas vokiečių, [[1526]]–[[1918]] m. priklausė [[Habsburgai|Habsburgų imperijai]]. Ilgą laiką buvo tvirtovė ''Spielberg'' (Špilberk; pastatyta XIII a., perstatyta XVI–XVIII), kuri [[Austrijos imperija|Austrijos imperijos]] metu iki [[1858]] m. buvo naudojama kaip kalėjimas. Jame daugiausiai laikyti politiniai kaliniai. [[1805]] m. netoli Brno įvyko [[Austerlico mūšis]]. XIX a. miestas augo kaip pramoninis centras, iki šiol vadinamas „Čekišku [[Mančesteris|Mančesteriu]]“. [[1839]] m. Brno tapo pirmuoju Čekijoje miestu, kurį pasiekė [[geležinkelis]]. [[1869]] m. mieste paleistas pirmasis Čekijoje [[Tramvajus#Arkliais kinkyti tramvajai|arklinis tramvajus]]. 1849–[[1918]] m. buvo Moravijos karališkosios žemės sostinė, 1918–[[1993]] m. [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] srities centras. [[1899]] m. įkurtas Brno universitetas. |
||
⚫ | |||
⚫ | Nuo XIII a. Brno miesto planas buvo netaisyklingas. Nuo XVII–XVIII a. buvo koreguojamos upių vagos, tiesti žiediniai bulvarai. Mieste gausu architektūros paminklų |
||
⚫ | |||
⚫ | Nuo XIII a. Brno miesto planas buvo netaisyklingas. Nuo XVII–XVIII a. buvo koreguojamos upių vagos, tiesti žiediniai bulvarai. Mieste gausu architektūros paminklų – XIII a. Špilberko pilis, gotikinės šv. Jokūbo, šv. Petro ir Povilo, šv. Tomo bažnyčios, dvejos rotušės, keli vienuolynai ir rūmai. XX a. pastatyta funkcionalizmo architektūros pastatų: vokiečių architekto [[Ludwig Mies van der Rohe|L. M. der Rohe]] projektuota Tugendhato vila ([[2001]] m. įtraukta į [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]]), Moravijos bankas, pašto rūmai.{{šaltinis|{{VLE|III|504-505||Brno}}}} |
||
== Sportas == |
== Sportas == |
15:55, 13 lapkričio 2011 versija
Brno ček. Brno | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Čekija |
Kraštas | Pietų Moravijos kraštas |
Gyventojų | 367 700 |
Plotas | 230 km² |
Tankumas | 1 599 žm./km² |
Tinklalapis | [1] |
Vikiteka | Brno |
Kirčiavimas | Br̃no |
Brno – miestas Čekijos pietryčiuose, antrasis pagal dydį šalyje; Pietų Moravijos krašto sostinė. Įsikūręs Svitavos ir Svratkos upių santakoje, Čekijos-Moravijos aukštumos pietrytinėje dalyje. Veikia Brno oro uostas, geležinkeliai ir automagistralės jungia su kitais Europos šalių miestais. Didelis pramonės centras – išplėtota mašinų, plieno konstrukcijų, traktorių, šaunamųjų ginklų, elektronikos, tekstilės, trikotažo, medžio apdirbimo, odos, maisto, baldų, statybinių medžiagų, popieriaus gamyba. Veikia keli universitetai, muziejai, teatrai, zoologijos sodas, astronomijos observatorija. Plėtojamas turizmas.
Istorija
Miestas pirmą kartą paminėtas 1091 m., nors čia gyventa nuo V a.. XI a. pabaigoje buvo Pršemislų giminės kunigaikščių valdų centras, nuo XII pabaigos – Moravijos markgrafų rezidencija. Miesto teisės suteiktos 1243 m. XIII-XIV a. miestas kolonizuotas vokiečių, 1526–1918 m. priklausė Habsburgų imperijai. Ilgą laiką buvo tvirtovė Spielberg (Špilberk; pastatyta XIII a., perstatyta XVI–XVIII), kuri Austrijos imperijos metu iki 1858 m. buvo naudojama kaip kalėjimas. Jame daugiausiai laikyti politiniai kaliniai. 1805 m. netoli Brno įvyko Austerlico mūšis. XIX a. miestas augo kaip pramoninis centras, iki šiol vadinamas „Čekišku Mančesteriu“. 1839 m. Brno tapo pirmuoju Čekijoje miestu, kurį pasiekė geležinkelis. 1869 m. mieste paleistas pirmasis Čekijoje arklinis tramvajus. 1849–1918 m. buvo Moravijos karališkosios žemės sostinė, 1918–1993 m. Čekoslovakijos srities centras. 1899 m. įkurtas Brno universitetas.
Architektūra
Nuo XIII a. Brno miesto planas buvo netaisyklingas. Nuo XVII–XVIII a. buvo koreguojamos upių vagos, tiesti žiediniai bulvarai. Mieste gausu architektūros paminklų – XIII a. Špilberko pilis, gotikinės šv. Jokūbo, šv. Petro ir Povilo, šv. Tomo bažnyčios, dvejos rotušės, keli vienuolynai ir rūmai. XX a. pastatyta funkcionalizmo architektūros pastatų: vokiečių architekto L. M. der Rohe projektuota Tugendhato vila (2001 m. įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą), Moravijos bankas, pašto rūmai.[reikalingas šaltinis]
Sportas
Šalia miesto veikia specialiai lenktynėms įrengta Brno trasa.