Bronzinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Angelo Bronzino 037.jpg |right|thumb|220px| Bronzino „Cosimo I Medici duktė“ (apie [[1542]], [[Uficių galerija]], [[Florencija]])]] |
[[Vaizdas:Angelo Bronzino 037.jpg |right|thumb|220px| Bronzino „Cosimo I Medici duktė“ (apie [[1542]], [[Uficių galerija]], [[Florencija]])]] |
||
''' |
'''Anjolas Bronzinas''' arba tiesiog '''Bronzinas''' (it. '''Agnolo Bronzino''', '''Il Bronzino''', tikr. ''Agnolo di Cosimo di Mariano'', [[1503]] [[lapkričio 17]] d. – [[1572]] m. [[lapkričio 23]] d.) – [[Italija|italų]] [[XVI amžius|XVI a.]] Vėlyvojo [[Renesansas|Renesanso]] dailininkas-[[Manierizmas|manieristas]] iš [[Florencija|Florencijos]]. |
||
Tarp svarbiausių Bronzino darbų - aristokratų portretai ir [[alegorija|alegorinės]] [[Venera (deivė)|Veneros]] scenos. |
Tarp svarbiausių Bronzino darbų - aristokratų portretai ir [[alegorija|alegorinės]] [[Venera (deivė)|Veneros]] scenos. |
||
Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Anjolas gimė [[1503]] m. [[lapkričio 17]] d. Florencijos priemiestyje Monticelli. Kilęs iš prastuomenės Anjolas greičiausiai neturėjo pavardės. Pravardė ''Bronzinas'' kildinama iš tamsaus dailininko gymio. Pirmasis jo mokytojas nežinomas, po to Anjolas mokėsi pas dailininką Raffaellino del Garbo, o po kurio laiko, vos 12 metų būdamas, perėjo pas [[Pontormas|Pontormą]], su kuriuo dirbs beveik visą likusį pastarojo gyvenimą. Manoma, kad Pontormas buvo įsisūnijęs Bronziną. |
|||
[[Vaizdas:Jacopo Pontormo 035.jpg|left|thumb|180px| Bronzinas (sėdintis) pavaizduotas Pontormo paveiksle „Šv. Juozapas Egipte“ ([[1517]]-18)]] |
[[Vaizdas:Jacopo Pontormo 035.jpg|left|thumb|180px| Bronzinas (sėdintis) pavaizduotas Pontormo paveiksle „Šv. Juozapas Egipte“ ([[1517]]-18)]] |
21:08, 11 lapkričio 2011 versija
Anjolas Bronzinas arba tiesiog Bronzinas (it. Agnolo Bronzino, Il Bronzino, tikr. Agnolo di Cosimo di Mariano, 1503 lapkričio 17 d. – 1572 m. lapkričio 23 d.) – italų XVI a. Vėlyvojo Renesanso dailininkas-manieristas iš Florencijos.
Tarp svarbiausių Bronzino darbų - aristokratų portretai ir alegorinės Veneros scenos.
Biografija
Anjolas gimė 1503 m. lapkričio 17 d. Florencijos priemiestyje Monticelli. Kilęs iš prastuomenės Anjolas greičiausiai neturėjo pavardės. Pravardė Bronzinas kildinama iš tamsaus dailininko gymio. Pirmasis jo mokytojas nežinomas, po to Anjolas mokėsi pas dailininką Raffaellino del Garbo, o po kurio laiko, vos 12 metų būdamas, perėjo pas Pontormą, su kuriuo dirbs beveik visą likusį pastarojo gyvenimą. Manoma, kad Pontormas buvo įsisūnijęs Bronziną.
1522 m. Pontormas pasitraukė iš maro apimtos Florencijos ir dirbo apylinkėje esančiame kartuziečių vienuolyne. Bronzinas dirbo kartu kaip pagalbininkas ir tuo metu nutapė pirmuosius savo darbus, kurie neišliko. Apie 1526 m. Bronzinas padėjo Pontormui tapyti bažnyčią Santa Felicita Florencijoje, bei pats ištapė porą freskų. Tuo pat metu gavo savo pirmąjį užsakymą ir nutapė „Šv. Šeimyną su Šv. Elžbieta ir Šv. Jonu“. Pirmieji Bronzino darbai beveik visiškai sekė jo mokytojo Pontormo maniera.
Apie 1529 m. Bronzinas dirbo Pezare Urbino kunigaikščio vilos dekoravime, taip pat, kunigaikštis užsakė jam nutapyti kelis portretus. Grįžęs į Florenciją jis dirbo su Pontormu Medičių vilų tapyboje, bet šie projektai nutrūko. Tačiau Bronzinas pradėjo garsėti kaip portretistas ir galiausiai tapo oficialiu Toskanos kunigaikščių dvaro dailininku, kuriuo išbuvo iki mirties. Bronzinas nebepaliko Florencijos, kurioje sukūrė svarbiausius savo darbus, be portretų: Toledo Eleonoros koplyčios freskas Vekijo rūmuose (1541-43), „Apraudojimą“ (1543-45), „Veneros ir Kupidono alegoriją“ (1545).
Gyvenimo metu Bronzinas, taipogi, buvo poetas. Dailininkas mirė 1572 m. lapkričio 23 d. draugo Cristofano Allori namuose prižiūrėdamas šio šeimą (pats Cristofano Allori mirė 1541 m.). Savo palikimą užrašė Cristofano sūnums, kurie buvo jo mokiniai, o vieną jų buvo įsivaikinęs.
Kūryba
Bronzinas pasižymėjo kaip vienas būdingiausių italų Manierizmo atstovų. Kai kuriais atvejais teigiama, kad perteikė ir geriausius, ir blogiausius Manierizmo požymius. Bronzinas įkvėpimo sėmėsi iš Pontormo ir Mikelandželo, kuriuos abu dievino. Bronzino aukštuomenės portretai pasižymėjo dideliu dėmesiu detalėms, pvz. dailininkas ypač kruopščiai piešė drapiruotes pabrėždamas jų grožį, tarsi kontrastuojantį su išdidžiais ir šaltais aristokratų veidais. Savo kūryba dailininkas paveiks Europos portretų tapybą kelis šimtmečius į priekį. Viename portretų Bronzinas nepasidrovėjo pavaizduoti vieną didiką kaip antikinį dievą Neptūną. Alegorinėse Bronzino scenose dominuoja šaltas ir skulptūriškas figūrų vaizdavimas. Dailininkas nebijo iškraipyti figūrų proporcijų, suteikti hedonistinių bruožų scenoms. Dailininkas visiškai nepasižymėjo mokytojo Pontormo aistra ir dinamika religinėse scenose. Jos pas Bronziną šaltos, teatrališkos.
Darbų galerija
-
„Šv. Šeimyną su Šv. Elžbieta ir Šv. Jonu“. (1526, Nacionalinė meno galerija Vašingtone)