Pijus VII: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Pijus VII gimė [[Cenesa|Cenesoje]] ([[Emilija-Romanija]]). Būdamas šešiolikos metų įstojo į [[Benediktinai|Benediktinų]] ordiną. [[1765]] m. įšventintas kunigu. Nuo [[1766]] iki [[1775]] m. dirbo teologijos profesoriumi [[Parma|Parmoje]]. [[1782]] m. paskirtas Tivoli vyskupu, [[1785]] m. Imolos vyskupu. Kardinolu tapo [[1785]] m. [[vasaris|vasarį]]. Popiežiumi – [[1800]] m. [[kovo 14]] d. [[1801]] m. sudarė konkordatą su [[Pracūzija|Prancūzijos]] konsulu [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonu Bonapartu]]. [[1804]] m. Napoleoną Bonapartą karūnavo imperatoriumi. Iškart po karūnacijos tarp jų kilo nesantaika, nes Napoleonas popiežių paskelbė savo pavaldiniu, [[1808]] m. užėmė [[Roma|Romą]], o dar po metų [[aneksija|aneksavo]] Popiežiaus valstybę. Kai popiežius [[ekskomunika|ekskomunikavo]] Napoleoną I, pastarasis popiežių įkalino. Pijus VII buvo išlaisvintas tik [[1814]] m., o [[1815]] m. suteikė politinį prieglobstį Bonapartų šeimai. Popiežius įsteigė naujų vyskupijų ir metropolijų Šiaurės Amerikoje, [[1814]] m. atkūrė [[Jėzuitai|Jėzuitų]] ordiną. Mirė 1823 m. rugpjūčio 20 d. |
Pijus VII gimė [[Cenesa|Cenesoje]] ([[Emilija-Romanija]]). Būdamas šešiolikos metų įstojo į [[Benediktinai|Benediktinų]] ordiną. [[1765]] m. įšventintas kunigu. Nuo [[1766]] iki [[1775]] m. dirbo teologijos profesoriumi [[Parma|Parmoje]]. [[1782]] m. paskirtas Tivoli vyskupu, [[1785]] m. Imolos vyskupu. Kardinolu tapo [[1785]] m. [[vasaris|vasarį]]. Popiežiumi – [[1800]] m. [[kovo 14]] d. [[1801]] m. sudarė konkordatą su [[Pracūzija|Prancūzijos]] konsulu [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonu Bonapartu]]. [[1804]] m. Napoleoną Bonapartą karūnavo imperatoriumi. Iškart po karūnacijos tarp jų kilo nesantaika, nes Napoleonas popiežių paskelbė savo pavaldiniu, [[1808]] m. užėmė [[Roma|Romą]], o dar po metų [[aneksija|aneksavo]] Popiežiaus valstybę. Kai popiežius [[ekskomunika|ekskomunikavo]] Napoleoną I, pastarasis popiežių įkalino. Pijus VII buvo išlaisvintas tik [[1814]] m., o [[1815]] m. suteikė politinį prieglobstį Bonapartų šeimai. Popiežius įsteigė naujų vyskupijų ir metropolijų Šiaurės Amerikoje, [[1814]] m. atkūrė [[Jėzuitai|Jėzuitų]] ordiną. Mirė 1823 m. rugpjūčio 20 d.{{šaltinis|{{VLE|XVIII|220||Pijus VII}}}} |
||
⚫ | |||
⚫ | |||
⚫ | |||
{{start box}} |
{{start box}} |
||
Eilutė 36: | Eilutė 32: | ||
| after = Popiežius<br />[[Leonas XII]]}} |
| after = Popiežius<br />[[Leonas XII]]}} |
||
{{end box}} |
{{end box}} |
||
⚫ | |||
* [[Sąrašas:Popiežiai]] |
|||
⚫ | |||
⚫ | |||
== Šaltiniai == |
|||
{{ref}} |
|||
{{Popiežiai}} |
{{Popiežiai}} |
22:14, 9 lapkričio 2011 versija
- Šis straipsnis apie Popiežių Pijų VII. Apie kitus popiežius vardu Pijus skaitykite straipsnyje Popiežius Pijus. Apie asmenis, turinčius vardą Pijus skaitykite straipsnyje Pijus.
Pijus VII lot. Pius VII | |
---|---|
251-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | it. Barnaba Niccolo Maria Luigi Chiaramonti |
Gimė | 1740 m. rugpjūčio 14 d. Cesena, Italija |
Mirė | 1823 m. rugpjūčio 20 d. Roma, Italija |
Palaidotas (-a) | Šv. Petro bazilika, Roma |
Tautybė | italas |
251-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1800 m. kovo 14 d. |
Baigė | 1823 m. rugpjūčio 20 d. |
Pirmtakas | Pijus VI |
Įpėdinis | Leonas XII |
Vikiteka | Pijus VII |
Pijus VII (tikrasis vardas Barnaba Niccolo Maria Luigi Chiaramonti; 1740 m. rugpjūčio 14 d. – 1823 m. rugpjūčio 20 d.) – 251-asis Romos katalikų vadovas.
Biografija
Pijus VII gimė Cenesoje (Emilija-Romanija). Būdamas šešiolikos metų įstojo į Benediktinų ordiną. 1765 m. įšventintas kunigu. Nuo 1766 iki 1775 m. dirbo teologijos profesoriumi Parmoje. 1782 m. paskirtas Tivoli vyskupu, 1785 m. Imolos vyskupu. Kardinolu tapo 1785 m. vasarį. Popiežiumi – 1800 m. kovo 14 d. 1801 m. sudarė konkordatą su Prancūzijos konsulu Napoleonu Bonapartu. 1804 m. Napoleoną Bonapartą karūnavo imperatoriumi. Iškart po karūnacijos tarp jų kilo nesantaika, nes Napoleonas popiežių paskelbė savo pavaldiniu, 1808 m. užėmė Romą, o dar po metų aneksavo Popiežiaus valstybę. Kai popiežius ekskomunikavo Napoleoną I, pastarasis popiežių įkalino. Pijus VII buvo išlaisvintas tik 1814 m., o 1815 m. suteikė politinį prieglobstį Bonapartų šeimai. Popiežius įsteigė naujų vyskupijų ir metropolijų Šiaurės Amerikoje, 1814 m. atkūrė Jėzuitų ordiną. Mirė 1823 m. rugpjūčio 20 d.[reikalingas šaltinis]
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Popiežius Pijus VI |
Popiežius Pijus VII 1800-1823 |
Po to: Popiežius Leonas XII |