Bronzinas

Bronzino „Cosimo I Medici duktė“ (apie 1542, Uficių galerija, Florencija)

Agnolas Bronzinas arba tiesiog Bronzinas (it. Agnolo Bronzino, Il Bronzino, tikr. Agnolo di Cosimo di Mariano, 1503 lapkričio 17 d. – 1572 m. lapkričio 23 d.) – italų XVI a. Vėlyvojo Renesanso dailininkas-manieristas iš Florencijos.

Tarp svarbiausių Bronzino darbų - aristokratų portretai ir alegorinės Veneros scenos.

Biografija

Agnolo gimė 1503 m. lapkričio 17 d. Florencijos priemiestyje Monticelli. Kilęs iš prastuomenės Agnolas greičiausiai neturėjo pavardės. Pravardė Bronzinas kildinama iš tamsaus dailininko gymio. Pirmasis jo mokytojas nežinomas, po to Agnolas mokėsi pas dailininką Raffaellino del Garbo, o po kurio laiko, vos 12 metų būdamas, perėjo pas Pontormą, su kuriuo dirbs beveik visą likusį pastarojo gyvenimą. Manoma, kad Pontormas buvo įsisūnijęs Bronziną.

Bronzinas (sėdintis) pavaizduotas Pontormo paveiksle „Šv. Juozapas Egipte“ (1517-18)

1522 m. Pontormas pasitraukė iš maro apimtos Florencijos ir dirbo apylinkėje esančiame kartuziečių vienuolyne. Bronzinas dirbo kartu kaip pagalbininkas ir tuo metu nutapė pirmuosius savo darbus, kurie neišliko. Apie 1526 m. Bronzinas padėjo Pontormui tapyti bažnyčią Santa Felicita Florencijoje, bei pats ištapė porą freskų. Tuo pat metu gavo savo pirmąjį užsakymą ir nutapė „Šv. Šeimyną su Šv. Elžbieta ir Šv. Jonu“. Pirmieji Bronzino darbai beveik visiškai sekė jo mokytojo Pontormo maniera.

Apie 1529 m. Bronzinas dirbo Pezare Urbino kunigaikščio vilos dekoravime, taip pat kunigaikštis užsakė jam nutapyti kelis portretus. Grįžęs į Florenciją jis dirbo su Pontormu Medičių vilų tapyboje, bet šie projektai nutrūko. Tačiau Bronzinas pradėjo garsėti kaip portretistas ir galiausiai tapo oficialiu Toskanos kunigaikščių dvaro dailininku, kuriuo išbuvo iki mirties. Bronzinas nebepaliko Florencijos, kurioje sukūrė svarbiausius savo darbus, be portretų: Toledo Eleonoros koplyčios freskas Vekijo rūmuose (1541-43), „Apraudojimą“ (1543-45), „Veneros ir Kupidono alegoriją“ (1545).

„Veneros ir Kupidono alegorija“ (1540-45), Nacionalinė galerija Londone)

Gyvenimo metu Bronzinas, taipogi, buvo poetas. Dailininkas mirė 1572 m. lapkričio 23 d. draugo Cristofano Allori namuose prižiūrėdamas šio šeimą (pats Cristofano Allori mirė 1541 m.). Savo palikimą užrašė Cristofano sūnums, kurie buvo jo mokiniai.

Kūryba

Bronzinas pasižymėjo kaip vienas būdingiausių italų Manierizmo atstovų. Kai kuriais atvejais teigiama, kad perteikė ir geriausius ir blogiausius Manierizmo požymius. Bronzinas įkvėpimo sėmėsi iš Pontormo ir Mikelandželo, kuriuos abu dievino. Bronzino aukštuomenės portretai pasižymėjo dideliu dėmesiu detalėms, pvz. dailininkas ypač kruopščiai piešė drapiruotes pabrėždamas jų grožį, tarsi kontrastuojantį su išdidžiais ir šaltais aristokratų veidais. Savo kūryba dailininkas paveiks Europos portretų tapybą kelis šimtmečius į priekį. Viename portretų Bronzinas nepasidrovėjo pavaizduoti vieną didiką kaip antikinį dievą Neptūną. Alegorinėse Bronzino scenose dominuoja šaltas ir skulptūriškas figūrų vaizdavimas. Dailininkas nebijo iškraipyti figūrų proporcijų, suteikti hedonistinių bruožų scenoms. Dailininkas visiškai nepasižymėjo mokytojo Pontormo aistra ir leisve religinėse scenose. Jos pas Bronziną šaltos, teatrališkos.

Darbų galerija

• 
  „Šv. Šeimyną su Šv. Elžbieta ir Šv. Jonu“. (1526, Nacionalinė meno galerija Vašingtone)
• 
  Eleonora Toledo koplyčia, Kristaus apraudojimas (1541, Vekijo rūmai, Florencija)
• 
  Eleonora Toledo koplyčia, detalė (1541, Vekijo rūmai, Florencija)
• 
  Eleonora Toledo koplyčia, detalė (1541, Vekijo rūmai, Florencija)
• 
  „Cosimo I Medici“ (1545, Uficių galerija, Florencija)
• 
  „Eleonora Toledo su sūnumi“ (1545, Uficių galerija, Florencija)
• 
  „Marija de Medici“ (1551, Uficių galerija, Florencija)
• 
  „Andrea Doria kaip Neptūnas“ (1550-55, Breros pinakoteka, Milanas)
• 
  „Venera, Kupidonas ir satyras“ (1554, Colonna galerija, Roma)
• 
  „Laura Battiferri“ (1555, Vekijo rūmai, Florencija)

Nuorodos

• Bronzino darbų galerija I
• Bronzino darbų galerija II