Kola (gėrimas): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 195.14.178.1 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (EmausBot keitimas)
Eilutė 18: Eilutė 18:


250 ml kolos yra apie 6 [[arbatinis šaukštelis|arbatinius šaukštelius]] [[cukrus|cukraus]], kuris skatina [[nutukimas|nutukimą]] ir kai kuriuos kitus sveikatos sutrikimus, dėl to šis gėrimas yra kritikuojamas [[dietologas|dietologų]].
250 ml kolos yra apie 6 [[arbatinis šaukštelis|arbatinius šaukštelius]] [[cukrus|cukraus]], kuris skatina [[nutukimas|nutukimą]] ir kai kuriuos kitus sveikatos sutrikimus, dėl to šis gėrimas yra kritikuojamas [[dietologas|dietologų]].
== Kas vyksta žmogaus kūne, išgėrus skardinę kolos? ==
Kai žmogus išgeria skardinę kolos, į jo organizmą patenka šaukštai cukraus, pakyla kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai, rašo naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Per pirmas 10 minučių: į sistemą patenka dešimt arbatinių šaukštelių cukraus (rekomenduojama dienos norma); nuo saldumo nepykina, nes jį malšina fosforo rūgštis.

Per 20 minučių: paskatinamas insulino išsiskyrimas, kepenys visą cukrų ima versti riebalais.

Per 40 minučių: baigiasi kofeino pasisavinimas; vyzdžiai išsiplečia, o kraujo spaudimas pakyla; mieguistumą išvaiko blokuojami adenozino receptoriai smegenyse.

Per 45 minutes: intensyvėja dopamino gamyba, smegenyse stimuliuojami malonumo centrai; tokiu pačiu principu veikia heroinas.

Per valandą: fosforo rūgštis žarnyne sujungia kalcį, magnį ir cinką, kurie bus pašalinti su šlapimu.

Po valandos: prasideda šlapimo išsiskyrimą skatinantis poveikis; iš organizmo pašalinami kaulams naudingi kalcis, magnis, cinkas, taip pat natris bei elektrolitai, prasideda tingulys, lengviau apima susierzinimas.


{{Commons|Coca-Cola|no=T}}
{{Commons|Coca-Cola|no=T}}

15:40, 8 lapkričio 2011 versija

Coca-Cola
Stiklinė „Coca-Colos“ su ledu ir citrina

Kola — saldus prisotintas angliarūgštės, dažniausiai tamsiai rudos spalvos, turintis kofeino nealkoholinis gaivusis gėrimas.

Pavadinimas kilo nuo kolamedžio riešutų, kurie gėrimo gamybos pradžioje buvo naudojami dėl kofeino.

Istorija

1886 m. vaistininkas ir chemikas John Stith PembertonAtlantos (Džordžija, JAV) pagamino karamelinės spalvos sirupą, kurį nunešė į didžiausią miesto vaistinę. Pradžioje sirupas kainavo 5 centus už stiklinę, tačiau greitu laiku vaistininkai sirupą pradėjo maišyti su gazuotu vandeniu. Taip atsirado „Koka-Kola“, kuri greitai išpopuliarėjo.

Drauge su šiuo gėrimu JAV pasirodė „Pepsi-Kola“, 1931 m. Vokietijoje — „Afri-Kola“. 2002 m. Prancūzijoje atsirado „Massa-Cola“, skirta musulmonams, o gamintojas pasižadėjo dalį pelno atiduoti palestiniečiams.

Šiandien Coca-Cola, Pepsi ir RC Cola yra didžiausios kolos pardavimo kompanijos, gaminančios daugybę kolos tipo gėrimų.

Sudėtis

Pradžioje kolos pagrindinis komponentas buvo kolamedžio riešutai, turintys daug kofeino. Vėliau buvo išsiaiškintas neigiamas kokaino poveikis žmogui ir 1903 m. iš šio gėrimo receptūros galutinai pašalintas. Dabartinę kolą su kolos vaisiumi sieja tik bendras pavadinimas. Specifinis kolos skonis išgaunamas, naudojant vaniliną, cinamono, gvazdikų, citrinos aliejus.

250 ml kolos yra apie 6 arbatinius šaukštelius cukraus, kuris skatina nutukimą ir kai kuriuos kitus sveikatos sutrikimus, dėl to šis gėrimas yra kritikuojamas dietologų.