Blužnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
⚫ | '''Blužnis''' ({{la|lien}}) – [[limfinė sistema|limfinės]] ir [[Kraujotakos sistema|kraujotakos]] sistemų, pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos organas. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g; jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo [[kraujas|krauju]]: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Blužnis yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, kairėje pašonėje, tarp [[skrandis|skrandžio]] ir [[diafragma|diafragmos]], už IX, X ir XI šonkaulių. Įgaubtame blužnies paviršiuje yra vartai, kurių srityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies [[Arterija|arterijos]] šakos, [[Vena|venos]] ir [[limfagyslė]]s, įeina [[nervas|nervai]]. |
||
==Blužnis == |
|||
⚫ | '''Blužnis''' ({{la|lien}}) |
||
Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė,kuri su pertvaromis sudaro blužnies ''stromą''. Tarp pertvarų yra blužnies '''parenchima'''. |
Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, kuri su pertvaromis sudaro blužnies ''stromą''. Tarp pertvarų yra blužnies '''parenchima'''. |
||
Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys |
Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys – vadinamas ''baltąja pulpa'' (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis – vadinama ''raudonąja pulpa''. |
||
[[ |
[[Vaizdas:BLUZNIS2.gif|thumb|Paviršiai ir kraštai]] |
||
Eilutė 17: | Eilutė 16: | ||
| [[Anterior border]] ||align=center| [[Margo anterior]] ||align=center| [[Priekinis kraštas]] |
| [[Anterior border]] ||align=center| [[Margo anterior]] ||align=center| [[Priekinis kraštas]] |
||
|- |
|- |
||
| [[Posterior border]] ||align=center| [[Margo posterior]] ||align=center| [[Galinis kraštas]] |
| [[Posterior border]] ||align=center| [[Margo posterior]] ||align=center| [[Galinis kraštas]] |
||
|- |
|- |
||
| [[Pancreatic surface]] ||align=center| [[Facies pancreatica]] ||align=center| [[Kasos paviršius]] |
| [[Pancreatic surface]] ||align=center| [[Facies pancreatica]] ||align=center| [[Kasos paviršius]] |
||
|- |
|- |
||
Eilutė 30: | Eilutė 29: | ||
===BLUŽNIES SANDARA-FUNKCIJOS=== |
=== BLUŽNIES SANDARA-FUNKCIJOS === |
||
{| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" align="center" |
{| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" align="center" |
||
|+'''Blužnies sandara |
|+'''Blužnies sandara – funkcijos''' |
||
|- |
|- |
||
! style="background:#efefef;" | Vieta |
! style="background:#efefef;" | Vieta |
||
Eilutė 44: | Eilutė 43: | ||
| style="border-bottom:3px solid grey;" | [["Baltoji pulpa"]] |
| style="border-bottom:3px solid grey;" | [["Baltoji pulpa"]] |
||
| style="border-bottom:3px solid grey;" | Aktyvus imunitetinis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją. |
| style="border-bottom:3px solid grey;" | Aktyvus imunitetinis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją. |
||
| style="border-bottom:3px solid grey;" |Susideda iš |
| style="border-bottom:3px solid grey;" |Susideda iš vadinamųjų Malpigijaus kūnelių. Jie sudaryti iš limfinių folikulų, kuriuose yra B ir T limfocitai. |
||
|- |
|- |
||
|} |
|} |
||
[[ |
[[Vaizdas:Bluznis.jpg|thumb|Blužnies mikroskopinis vaizdas]] |
||
[[Svarbiausios funkcijos]] |
[[Svarbiausios funkcijos]] |
||
* |
* Kraujo valymas – senų eritrocitų suardymas. |
||
* |
* Imunitetas (imuninis organizmo atsakas)- '''antikūnų''' gamyba. |
||
* |
* Blužnyje gaminamas ''opsinas'' (šviesai jautrus baltymas), ''properdinas'' (kraujo plazmos baltymas), ''tuftsinas'' (imuninės sistemos tetrapeptidas). |
||
* |
* Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba. Tuo tarpu, kai kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio žmogaus '''hemopoezės''' (kraujodaros) organas, blužnis atlieka itin svarbų vaidmenį retikuloendotelialinei sistemai iki penkto vaisiaus vystymosi mėnesio (geba gaminti limfocitus). |
||
* |
* Raudonųjų kraujo ląstelių bei jų forminių elementų kaupykla. Žmogaus organizme (jo blužnyje) yra maždaug 226,5ml raudonųjų kraujo ląstelių. Hipovolemijos atveju – eritrocitai sugrąžinami į kraujotaką. |
||
* |
* Kritiniu atveju blužnis gali tapti kraujo plokštelių (trombocitų) kaupykla. |
||
[[Pašalinus blužnį]]: |
[[Pašalinus blužnį]]: |
||
* |
* Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių ir baltųjų kraujo ląstelių; |
||
* |
* Susilpnėtų organizmo imunitetinis atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos). |
||
====Sutrikimai ir ligos==== |
==== Sutrikimai ir ligos ==== |
||
Splenomegaliją |
Splenomegaliją – blužnies padidėjimą- sukelia daugybė veiksnių. Viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamas hiperplenizmas). Dažniausiai šis sutrikimas yra lydimas rimtų kraujo problemų: vėžinių susirgimų, dažniausiai (kraujo) leukemijų, nes būtent tada blužnies funkcijos yra anormalios. |
||
Blužnis gali padidėti ir dėl infekcijų ar |
Blužnis gali padidėti ir dėl infekcijų ar kepenų ligų (pvz.:cirozės). Splenomegalija gali būti ir helmintozių pasekmė. |
||
=====Nuorodos===== |
===== Nuorodos ===== |
||
[[en.wikipedia.org/wiki/Spleen]]; |
[[en.wikipedia.org/wiki/Spleen]]; |
||
R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė |
R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė Anatomija, Kaunas, 2005, 512p., ISBN 9955-686-00-6; |
||
http://www.theodora.com/anatomy/the_spleen.html; |
http://www.theodora.com/anatomy/the_spleen.html; |
||
http://www.anatomyatlases.org/MicroscopicAnatomy/Section09/Plate09172.shtml |
http://www.anatomyatlases.org/MicroscopicAnatomy/Section09/Plate09172.shtml |
14:03, 6 lapkričio 2011 versija
Blužnis (lot. lien) – limfinės ir kraujotakos sistemų, pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos organas. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g; jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo krauju: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Blužnis yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, kairėje pašonėje, tarp skrandžio ir diafragmos, už IX, X ir XI šonkaulių. Įgaubtame blužnies paviršiuje yra vartai, kurių srityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies arterijos šakos, venos ir limfagyslės, įeina nervai.
Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, kuri su pertvaromis sudaro blužnies stromą. Tarp pertvarų yra blužnies parenchima.
Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys – vadinamas baltąja pulpa (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis – vadinama raudonąja pulpa.
Angliškai | Lotyniškai | Lietuviškai |
---|---|---|
Anterior border | Margo anterior | Priekinis kraštas |
Posterior border | Margo posterior | Galinis kraštas |
Pancreatic surface | Facies pancreatica | Kasos paviršius |
Gastric surface | Facies gastrica | Skrandžio paviršius |
Renal surface | Facies renalis | Inkstų paviršius |
Colic surface | Facies intestini crassi | Storosios žarnos paviršius |
BLUŽNIES SANDARA-FUNKCIJOS
Vieta | Funkcijos + sandara | |
---|---|---|
"Raudonoji pulpa" | Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir kitus svetimkūnius. | Sudaryti iš blužninių retikulinių gijų. |
"Baltoji pulpa" | Aktyvus imunitetinis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją. | Susideda iš vadinamųjų Malpigijaus kūnelių. Jie sudaryti iš limfinių folikulų, kuriuose yra B ir T limfocitai. |
- Kraujo valymas – senų eritrocitų suardymas.
- Imunitetas (imuninis organizmo atsakas)- antikūnų gamyba.
- Blužnyje gaminamas opsinas (šviesai jautrus baltymas), properdinas (kraujo plazmos baltymas), tuftsinas (imuninės sistemos tetrapeptidas).
- Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba. Tuo tarpu, kai kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio žmogaus hemopoezės (kraujodaros) organas, blužnis atlieka itin svarbų vaidmenį retikuloendotelialinei sistemai iki penkto vaisiaus vystymosi mėnesio (geba gaminti limfocitus).
- Raudonųjų kraujo ląstelių bei jų forminių elementų kaupykla. Žmogaus organizme (jo blužnyje) yra maždaug 226,5ml raudonųjų kraujo ląstelių. Hipovolemijos atveju – eritrocitai sugrąžinami į kraujotaką.
- Kritiniu atveju blužnis gali tapti kraujo plokštelių (trombocitų) kaupykla.
- Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių ir baltųjų kraujo ląstelių;
- Susilpnėtų organizmo imunitetinis atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos).
Sutrikimai ir ligos
Splenomegaliją – blužnies padidėjimą- sukelia daugybė veiksnių. Viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamas hiperplenizmas). Dažniausiai šis sutrikimas yra lydimas rimtų kraujo problemų: vėžinių susirgimų, dažniausiai (kraujo) leukemijų, nes būtent tada blužnies funkcijos yra anormalios. Blužnis gali padidėti ir dėl infekcijų ar kepenų ligų (pvz.:cirozės). Splenomegalija gali būti ir helmintozių pasekmė.
Nuorodos
en.wikipedia.org/wiki/Spleen; R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė Anatomija, Kaunas, 2005, 512p., ISBN 9955-686-00-6; http://www.theodora.com/anatomy/the_spleen.html; http://www.anatomyatlases.org/MicroscopicAnatomy/Section09/Plate09172.shtml