Blužnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:01, 6 lapkričio 2011 versija

Blužnis

Blužnis (lot. lien) – limfinės ir kraujotakos sistemų, pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos organas. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120-250 g; jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo krauju: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Blužnis yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, kairėje pašonėje, tarp skrandžio ir diafragmos, už IX, X ir XI šonkaulių. Įgaubtame blužnies paviršiuje yra vartai, kurių srityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies arterijos šakos, venos ir limfagyslės, įeina nervai.

Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė,kuri su pertvaromis sudaro blužnies stromą. Tarp pertvarų yra blužnies parenchima.

Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys - vadinamas baltąja pulpa (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis – vadinama raudonąja pulpa.

Vaizdas:BLUZNIS2.gif

Paviršiai ir kraštai

Blužnies paviršiai ir kraštai
Angliškai	Lotyniškai	Lietuviškai
Anterior border	Margo anterior	Priekinis kraštas
Posterior border	Margo posterior	Galinis kraštas
Pancreatic surface	Facies pancreatica	Kasos paviršius
Gastric surface	Facies gastrica	Skrandžio paviršius
Renal surface	Facies renalis	Inkstų paviršius
Colic surface	Facies intestini crassi	Storosios žarnos paviršius

BLUŽNIES SANDARA-FUNKCIJOS

**Blužnies sandara - funkcijos**
Vieta	Funkcijos + sandara
"Raudonoji pulpa"	Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir kitus svetimkūnius.	Sudaryti iš blužninių retikulinių gijų.
"Baltoji pulpa"	Aktyvus imunitetinis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją.	Susideda iš vadinamųjų Malpigijaus kūnelių. Jie sudaryti iš limfinių folikulų, kuriuose yra B ir T limfocitai.

Vaizdas:Bluznis.jpg

Blužnies mikroskopinis vaizdas

Svarbiausios funkcijos

Kraujo valymas – senų eritrocitų suardymas.
Imunitetas (imuninis organizmo atsakas)- antikūnų gamyba.
Blužnyje gaminamas opsinas (šviesai jautrus baltymas), properdinas (kraujo plazmos baltymas), tuftsinas (imuninės sistemos tetrapeptidas).
Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba. Tuo tarpu, kai kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio žmogaus hemopoezės (kraujodaros) organas, blužnis atlieka itin svarbų vaidmenį retikuloendotelialinei sistemai iki penkto vaisiaus vystymosi mėnesio (geba gaminti limfocitus).
Raudonųjų kraujo ląstelių bei jų forminių elementų kaupykla. Žmogaus organizme (jo blužnyje) yra maždaug 226,5ml raudonųjų kraujo ląstelių. Hipovolemijos atveju – eritrocitai sugrąžinami į kraujotaką.
Kritiniu atveju blužnis gali tapti kraujo plokštelių ( trombocitų) kaupykla.

Pašalinus blužnį:

Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių ir baltųjų kraujo ląstelių;
Susilpnėtų organizmo imunitetinis atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos).

Sutrikimai ir ligos

Splenomegaliją – blužnies padidėjimą- sukelia daugybė veiksnių. Viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamas hiperplenizmas). Dažniausiai šis sutrikimas yra lydimas rimtų kraujo problemų: vėžinių susirgimų, dažniausiai (kraujo) leukemijų, nes būtent tada blužnies funkcijos yra anormalios. Blužnis gali padidėti ir dėl infekcijų ar kepenų ligų (pvz.:cirozės). Splenomegalija gali būti ir helmintozių pasekmė.

Nuorodos

en.wikipedia.org/wiki/Spleen; R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė Anatomija, Kaunas, 2005, 512p., ISBN 9955-686-00-6; http://www.theodora.com/anatomy/the_spleen.html; http://www.anatomyatlases.org/MicroscopicAnatomy/Section09/Plate09172.shtml

v • a • r

Žmogaus organų sistemos

Limfinė sistema

Limfa - Limfagyslės - Limfmazgiai - Blužnis - Užkrūčio liauka - Raudonieji kaulų čiulpai

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+==Blužnis ==
-'''Blužnis''' ({{la|lien}}) – [[limfinė sistema|limfinės]] ir [[Kraujotakos sistema|kraujotakos]] sistemų organas, kuris yra pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120-250 g; jos svoris priklauso nuo prisipildymo [[kraujas|krauju]]. Yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, kairėje pašonėje, tarp [[skrandis|skrandžio]] dugno ir [[diafragma|diafragmos]]. Iš visų pusių blužnį dengia pilvaplėvė. Įgaubtajame paviršiuje yra vartai, pro kuriuos į ją įteka ir išteka galinės blužnies [[Arterija|arterijos]] šakos, [[Vena|venos]] ir [[limfagyslė]]s, įeina [[nervas|nervai]].
+'''Blužnis''' ({{la|lien}}) – [[limfinė sistema|limfinės]] ir [[Kraujotakos sistema|kraujotakos]] sistemų, pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos organas. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120-250 g; jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo [[kraujas|krauju]]: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Blužnis yra viršutinėje pilvo ertmės dalyje, kairėje pašonėje, tarp [[skrandis|skrandžio]] ir [[diafragma|diafragmos]], už IX, X ir XI šonkaulių. Įgaubtame blužnies paviršiuje yra vartai, kurių srityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies [[Arterija|arterijos]] šakos, [[Vena|venos]] ir [[limfagyslė]]s, įeina [[nervas|nervai]].
-Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, nuo kurios į organo gilumą įsiskverbia pertvaros – '''trabekulės'''. Kapsulė ir pertvaros sudaro blužnies stromą. Tarp pertvarų yra blužnies parenchima.
+Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė,kuri su pertvaromis sudaro blužnies ''stromą''. Tarp pertvarų yra blužnies '''parenchima'''.
+Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys - vadinamas ''baltąja pulpa'' (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis – vadinama ''raudonąja pulpa''.
-Blužnis gamina imunines ląsteles (limfocitus, [[makrofagas|makrofagus]]) ir valo [[kraujas|kraują]] nuo kenksmingų medžiagų (blužnies pagaminti [[antikūnis|antikūnai]] sąveikauja su svetimais baltymais, vadinamais antigenais, ir sudaro kompleksus, kuriuos sunaikina [[makrofagas|makrofagai]]), ardo nepilnaverčius [[raudonasis kraujo kūnelis|eritrocitus]].
-Blužnis dažniausiai padidėja, kai sergama imuninėmis ar [[kraujas|kraujo]] ligomis. Žmonės, kuriems pašalinta blužnis, turi silpnesnę imuninę sistemą.
+[[File:BLUZNIS2.gif|thumb|Paviršiai ir kraštai]]
+{| border=1
+|+ Blužnies paviršiai ir kraštai
+! Angliškai || Lotyniškai || Lietuviškai
+|-
+| [[Anterior border]] ||align=center| [[Margo anterior]] ||align=center| [[Priekinis kraštas]]
+|-
+| [[Posterior border]] ||align=center| [[Margo posterior]] ||align=center| [[Galinis kraštas]]
+|-
+| [[Pancreatic surface]] ||align=center| [[Facies pancreatica]] ||align=center| [[Kasos paviršius]]
+|-
+| [[Gastric surface]] ||align=center| [[Facies gastrica]] ||align=center| [[Skrandžio paviršius]]
+|-
+| [[Renal surface]] ||align=center| [[Facies renalis]] ||align=center| [[Inkstų paviršius]]
+|-
+| [[Colic surface]] ||align=center| [[Facies intestini crassi]] ||align=center| [[Storosios žarnos paviršius]]
+|}
+===BLUŽNIES SANDARA-FUNKCIJOS===
+{| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" align="center"
+|+'''Blužnies sandara - funkcijos'''
+|-
+! style="background:#efefef;" | Vieta
+! colspan="2" style="background:#ffdead;" | Funkcijos + sandara
+|-
+| [["Raudonoji pulpa"]]
+|style="border-bottom:3px solid grey;" | Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir kitus svetimkūnius.
+| style="border-bottom:3px solid grey;" |Sudaryti iš blužninių retikulinių gijų.
+|-
+| style="border-bottom:3px solid grey;" | [["Baltoji pulpa"]]
+| style="border-bottom:3px solid grey;" | Aktyvus imunitetinis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją.
+| style="border-bottom:3px solid grey;" |Susideda iš  vadinamųjų Malpigijaus kūnelių. Jie sudaryti iš limfinių folikulų, kuriuose yra B ir T limfocitai.
+|-
+|}
+[[File:Bluznis.jpg|thumb|Blužnies mikroskopinis vaizdas]]
+[[Svarbiausios funkcijos]]
+*	Kraujo valymas – senų eritrocitų suardymas.
+*	Imunitetas (imuninis organizmo atsakas)- '''antikūnų''' gamyba.
+*	Blužnyje gaminamas ''opsinas'' (šviesai jautrus baltymas), ''properdinas'' (kraujo plazmos baltymas), ''tuftsinas'' (imuninės sistemos tetrapeptidas).
+*	Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba. Tuo tarpu, kai kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio žmogaus '''hemopoezės''' (kraujodaros) organas, blužnis atlieka itin svarbų vaidmenį retikuloendotelialinei sistemai iki penkto vaisiaus vystymosi mėnesio (geba gaminti limfocitus).
+*	Raudonųjų kraujo ląstelių bei jų forminių elementų kaupykla. Žmogaus organizme (jo blužnyje) yra maždaug 226,5ml raudonųjų kraujo ląstelių. Hipovolemijos atveju – eritrocitai sugrąžinami į kraujotaką.
+*	Kritiniu atveju blužnis gali tapti kraujo plokštelių ( trombocitų) kaupykla.
+[[Pašalinus blužnį]]:
+*	Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių ir baltųjų kraujo ląstelių;
+*	Susilpnėtų organizmo imunitetinis  atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos).
+====Sutrikimai ir ligos====
+Splenomegaliją – blužnies padidėjimą- sukelia daugybė veiksnių. Viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamas hiperplenizmas). Dažniausiai šis sutrikimas yra lydimas rimtų kraujo problemų: vėžinių susirgimų, dažniausiai (kraujo) leukemijų, nes būtent tada blužnies funkcijos yra anormalios.
+Blužnis gali padidėti ir dėl infekcijų ar  kepenų ligų (pvz.:cirozės). Splenomegalija gali būti ir helmintozių pasekmė.
+=====Nuorodos=====
+[[en.wikipedia.org/wiki/Spleen]];
+R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė   Anatomija, Kaunas, 2005, 512p., ISBN 9955-686-00-6;
+http://www.theodora.com/anatomy/the_spleen.html;
+http://www.anatomyatlases.org/MicroscopicAnatomy/Section09/Plate09172.shtml
 {{Žmogaus anatomija|Limfinė sistema}}