Butrimonys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°30′11″š. pl. 24°15′11″r. ilg. / 54.503°š. pl. 24.253°r. ilg. / 54.503; 24.253 (Butrimonys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CD (aptarimas | indėlis)
CD (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{kiti}}
:: ''Apie kaimą Šalčininkų rajone žr. [[Butrimonys (Šalčininkai)]]''.
{{Ltgyv
{{Ltgyv
|pavad = Butrimonys
|pavad = Butrimonys

10:55, 2 lapkričio 2011 versija

Butrimonys
{{#if:295
Centrinė miestelio aikštė
Butrimonys
Butrimonys
54°30′11″š. pl. 24°15′11″r. ilg. / 54.503°š. pl. 24.253°r. ilg. / 54.503; 24.253 (Butrimonys)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybės vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Butrimonių seniūnija
Gyventojų (2001) 1 126
Vikiteka Butrimonys
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) 1
Vardininkas: Butrimónys
Kilmininkas: Butrimonių̃
Naudininkas: Butrimonìms
Galininkas: Butrimónis
Įnagininkas: Butrimonimìs
Vietininkas: Butrimonysè
Istoriniai pavadinimai * rus. Бутрыманцы[1], rus. Бутриманце[2]

Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie plento PuniaOnuškis, abipus Plasaupės upelio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Yra Butrimonių gimnazija (joje yra krašto muziejus), biblioteka, vaikų darželis, paštas (LT-64061). Yra Butrimonių hipodromas.

Istorija

Manoma, kad Vytauto laikais čia buvo įkurdinti totoriai, suformavę vėlesnio miestelio pietryčių dalį – Totorių priemiestį. Jie vertėsi daržininkyste. XIVXV a. gyvenvietė kūrėsi prie svarbaus VilniausPunios kelio. Per Valakų reformą 1557 m. išmatavus kaimą, minimą 1699 m., tarp Totorių priemiesčio ir kaimo išaugo miestelis, minimas 1720 m.

1744 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo 1782 m. gyvenvietė vadinama miestu. Totorių priemiestis, buvęs pietrytinėje Butrimonių dalyje, kaimas ir miestelis vystėsi atskirai, bet iki 1849 m. susiliejo. Butrimonys keliskart kentėjo nuo karų ir gaisrų. 1787 m. sudegė 39 iš 58 žydų sodybos.

XIX a. pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, 1839 m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės (1812 m.). Butrimonys degė 1835, 1856, du kartus 1869 m., taip pat 1907 m. Nuo 1878 m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo žydai, jie čia turėjo įvairių krautuvių.

Lietuvai praradus Vilniaus kraštą sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. 1941 m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją 1941 m. netoli Butrimonių sušaudyta apie 1000 žmonių (daugiausia – žydų). Per Antrąjį pasaulinį karą Butrimonių centrinė dalis sudegė.

19501992 m. kolūkio ir nuo 1979 m. tarpūkinio paukštyno centrinė gyvenvietė.[reikalingas šaltinis][reikalingas šaltinis] 2001 m. patvirtintas Butrimonių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18971919 m. Butrimonių valsčiaus centras ?
19191950 m. Alytaus apskritis
19501962 m. Butrimonių apylinkės centras Jiezno rajonas
19621995 m. Alytaus rajonas
1995 Butrimonių seniūnijos centras Alytaus rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Manoma, kad miestelio vardas aiškiai kilęs nuo asmenvardžio, tikriausiai pavardės Butrimonis.

Architektūra

Miestelis radialinio plano, urbanistikos paminklas. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai.[reikalingas šaltinis] Aikštė apsupta XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų.

Svarbiausias pastatas – neogotikinė istoristinio stiliaus XX a. pradžios Butrimonių Išganytojo bažnyčia, pastatyta 19061926 m., architektas Antonas Filipovičius-Dubovnikas.

Gyventojai

1784 m. miestelyje buvo 38 žydų šeimos, 192 asmenys. 1795 m. miestelyje buvo 277, dvare – 42, kaime – 94 gyventojai.

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2001 m.
1795 m. 1861 m. 1862 m.*[2] 1891 m.*[1] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3]
423 1 827 1 827 2 400 2 394 631 847
1970 m.sur. 1975 m.[4] 1979 m.sur. 1984 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur. -
786 713 742 985 1 109 1 126 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės

Butrimonyse gimė:

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Бутрыманцы. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 5 (9) : Буны — Вальтер. С.-Петербургъ, 1891., 85 psl. (rus.)
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 342 psl.
  3. ButrimonysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 296 psl.
  4. ButrimonysLietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 348 psl.
  5. Butrimonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 316
  6. Robert Daniłowicz, W stronę Butrymańc, Rzeczpospolita, 2009-12-12
  • Butrimonys (sud. Danutė Anušauskienė). – Alytus: Albagrafija, 2007. – 116 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-639-15-2

Nuorodos

Aplinkinės gyvenvietės

STAKLIŠKĖS – 13 km
PUNIA – 11 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Eičiūnai – 4 km
Raižiai – 5 km
Tabalenka – 6 km
ALYTUS – 21 km
Trakininkai – 2 km
Pivašiūnai – 10 km