Argumentas iš tylėjimo: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: es:Argumento ab silentio
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: es:Argumento a silentio
Eilutė 20: Eilutė 20:
[[ca:Argument per silenci]]
[[ca:Argument per silenci]]
[[en:Argument from silence]]
[[en:Argument from silence]]
[[es:Argumento ab silentio]]
[[es:Argumento a silentio]]
[[fi:Argumentum ex silentio]]
[[fi:Argumentum ex silentio]]
[[fr:Argumentum a silentio]]
[[fr:Argumentum a silentio]]

09:17, 29 spalio 2011 versija

Argumentas iš tylėjimo (lot. argumentum ex silentio) yra logikos ir dažniausiai argumentacijos klaida. Ji daroma teigiant, kad jei kalbėtojas nesako apie X, vadinasi, jis nežino (apie) X. Kartais šis teiginys būna pakankamai pagrįstas ir nelaikytinas argumentacijos klaida, pavyzdžiui:

Petriukas: Aš moku ispaniškai.
Jonukas: O, puiku. Gal gali pasakyti, kaip ispaniškai „labas rytas“?
Petriukas: Negaliu, dabar neturiu laiko. Iki.

Jei Petriukas ir toliau atsisakys Jonukui išversti paprastas frazes be rimtos priežasties, Jonukas visiškai pagrįstai galės daryti išvadą, kad Petriukas ispaniškai nemoka. Tačiau kartais priežastys būna rimtos – pavyzdžiui, jei Petriukas atsisakys atskleisti savo el. pašto slaptažodį, priežastis bus visiems suprantama ir niekas nemanys, kad jis pats nežino to slaptažodžio.

Ar atsisakymo kalbėti motyvai yra rimti, ar ne – tik subjektyvus dalykas. Todėl nepriklausomai nuo to, ar konkretus atvejis gali būti laikomas argumentacijos klaida ar ne, argumentas iš tylėjimo visada yra logikos klaida. Formaliosios logikos požiūriu, jei asmuo apie kažką nesako, tai nėra įrodymas, kad jis to kažko nežino.

Taip pat skaitykite