Puslaidininkis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ku:Nîv-Ragihbar
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Keičiama: ku:Nîvragihbar
Eilutė 49: Eilutė 49:
[[kn:ಅರೆವಾಹಕ]]
[[kn:ಅರೆವಾಹಕ]]
[[ko:반도체]]
[[ko:반도체]]
[[ku:Nîv-Ragihbar]]
[[ku:Nîvragihbar]]
[[la:Semiconductrum]]
[[la:Semiconductrum]]
[[lv:Pusvadītājs]]
[[lv:Pusvadītājs]]

16:56, 28 spalio 2011 versija

Puslaidininkiaimedžiagos, kurių elektrinis laidumas yra tarp metalų ir dielektrikų. Esant ypač žemai temperatūrai (0 K), visos puslaidininkio medžiagos jungtys užpildytos ir laisvųjų krūvininkų nėra. Šildant ar apšviečiant puslaidininkį elektromagnetine spinduliuote, jame atsiranda laisvųjų elektronų ir skylių (vietų, iš kurių yra išlėkę elektronai, ir kurių krūvis yra teigiamas). Energija, dėl kurios puslaidininkyje atsiranda laisvųjų krūvininkų, vadinama aktyvacijos energija.

Gryną puslaidininkį įjungus į elektros srovės grandinę, laisvieji elektronai juda prieš lauko kryptį, o skylės – lauko kryptimi. Toks laidumas vadinamas savituoju. Kuo didesnė temperatūra, tuo didesnis puslaidininkio laidumas ir mažesnė varža.

Puslaidininkių krūvininkų koncentracija keičiama į juos dedant priemaišų, kurių atomai ir jonai išsidėsto gardelės mazguose ir yra papildomi elektronų šaltiniai. Elektroninis priemaišinis laidumas vadinamas n tipo laidumu (jei įterpiamos donorinės medžiagos) arba p tipo laidumu (jei įterpiamos akceptorinės medžiagos).

Taip pat skaitykite