Advokatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.1) (robotas Pridedama: ta:வழக்கறிஞர்
MastiBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Keičiama: tl:Abogado
Eilutė 156: Eilutė 156:
[[ta:வழக்கறிஞர்]]
[[ta:வழக்கறிஞர்]]
[[th:ทนายความ]]
[[th:ทนายความ]]
[[tl:Manananggol]]
[[tl:Abogado]]
[[tr:Avukat]]
[[tr:Avukat]]
[[uk:Адвокат]]
[[uk:Адвокат]]

17:23, 26 spalio 2011 versija

Prancūzų advokatas, 1910 m.
Advokatas teismo proceso metu, 1883 m.
Advokatų kontoros „Hemburger Schlenker“ iškaba Vokietijoje, Villingen-Schwenningen
Advokatai pokalbio metu, apie 1843-1848 m. (Honoré Daumier karikatūra, Prancūzija)
Baristeris, anglų advokatas (XX a. pradžia)
Advokato Charles Isaac Elton karikatūra, 1887 m.
Baristeris Snark
Prokuratorius - advokato profesijos pirmtakas. Jost Amman Ständebuch, 1568 m.

Advokatas (lot. advocatus „pašauktasis“) – valstybės saugomas profesinis teisininko vardas (titulas); profesionalus teisininkas, teikiantis įvairias teismines ir neteismines teisines paslaugas. Tipinė advokato veikla - atstovavimas klientams bei jų interesų gynimas (dažniausiai - teisme, kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose).

Pripažinimas advokatu

Lietuvoje asmuo, siekiantis tapti advokatu, turi būti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turėti teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Taip pat jis turi turėti ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo (nuo kvalifikacinio laipsnio įgijimo) stažą arba atlikti ne trumpesnę kaip 2 metų advokato padėjėjo praktiką, būti nepriekaištingos reputacijos, mokėti valstybinę (lietuvių) kalbą, neturėti sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Be to, būtina išlaikyti advokato kvalifikacinį egzaminą, nebent asmuo turi ne mažesnį kaip 7 metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras[1].

Vokietijoje yra reikalinga vadinamoji teisinė kvalifikacija eiti teisėjo pareigas (vok. Befähigung zum Richteramt). Ją turi įgyti ne tik būsimasis advokatas, bet ir prokuroras, teisėjas bei notaras[2]. Tokia kvalifikacija įgyjama baigus universitetines teisės studijas (ne mažiau kaip 2 metai, paprastai 4-5 m.) ir išlaikius pirmąjį valstybinį teisės egzaminą bei atlikus specialią teisės praktiką (Teisės referendariatas), o po jos - išlaikius antrąjį valstybinį teisės egzaminą[3].

Veikla

Advokato teisinės paslaugos gali būti teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, (teisinė) gynyba bei atstovavimas bylų procese. Šiuo atveju advokato vaidmuo įgyja ypatingą reikšmę, kadangi kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

Advokatas atitinkamus teisinius veiksmus gali atlikti tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai.

Advokato profesija yra reguliuojama valstybės teisės aktais. Advokatų skaičius paprastai yra neribojamas. Lietuvoje advokato veikla nėra laikoma komercine ūkine.

Lietuvoje advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami komerciniai ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens valdymo ar priežiūros organo nariu (pvz., valdybos ar stebėtojų tarybos nariu), tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas. Teisę teikti šioje dalyje išvardytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

Advokato kontora

Pagrindinis straipsnis – Advokato kontora.

Advokato darbo vieta yra advokato kontora. Joje gali dirbti ne tik vienas, bet ir keli advokatai, kiti teisininkai, įvairūs specialistai, jų padėjėjai. Jei kontorą sudaro keli advokatai, vienas iš jų yra vad. vadovaujantis partneris arba advokatų kontoros seniūnas. Partnerystės pagrindu (paprastai sudarę jungtinės veiklos sutartį) veikiantys advokatai - partneriai. Toliau pagal hierarchiją seka asocijuoti partneriai, asocijuoti teisininkai, teisininkai, jaunesnieji teisininkai ar teisininkų padėjėjai. Teisinį advokatų kontoros personalą aptarnauja administracinis-techninis personalas – darbuotojai, atliekantys administracines-technines funkcijas (referentai, sekretorės, administratorės, ir pan.), taip pat gali būti įvairūs specialistai (pvz., vertėjai). Dar gali būti aptarnaujantis personalas – asmenys nespecialistai, aptarnaujantys advokatų kontorą (pvz., valytojai).

Kaip minėta, advokatai gali veikti tiek pavieniui, t. y. įsteigę nuosavas advokatų kontoras (darbo vietą), tiek ir drauge su kitais, pvz., steigdami profesinę bendriją. Savo ruožtu advokatų kontoros ir jų bendrijos gali vienytis į nacionalinius ar tarptautinius advokatų kontorų tinklus.

Didžiausios advokatų kontoros, jų aljansai gali vienyti netgi kelis tūkstančius advokatų bei kitokių teisės specialistų. Pvz., amerikiečių teisės firma „DLA Piper“ vienija beveik 3 800 advokatų (2008 m.), „Baker & McKenzie“ - 3 600 (iš 10 000 darbuotojų), „Jones Day“ - 2 500. Didžiausia advokatų kontora Europoje - „Garrigues“ (per 2 000 advokatų, 2009 m.).

Didžiausios Lietuvos advokatų kontoros (pagal apytikslį jose dirbančių teisininkų skaičių 2011 m.):

Advokato specializacija

Pagrindinis straipsnis – Advokatas specialistas.

Nors advokatas yra laikomas plataus profilio teisininku, tačiau šiuolaikinėje praktikoje vis labiau plinta veiklos specializacijos. Advokatai dažnai pasirenka konkrečia vieną ar kelias teisės sritis, kuriose jie specializuojasi, t. y. teikia teisines paslaugas. Tai gali pasireikšti kaip bendroji (universalioji) advokato veikla (konsultacijos, atstovavimas) tam tikroje teisės šakoje (pvz., darbo, civilinė, komercinė teisė) arba netgi koncentravimasis ties specifinėmis, siauromis teisinėmis paslaugomis (pvz., įmonių susiliejimai ir įsigijimai, mokesčiai, nekilnojamasis turtas). Konkreti specializacija susiformuoja teisinės praktikos metu. Ji gali būti nurodoma vizitinėje kortelėje, advokatų kontoros prezentacinėje medžiagoje (pvz., buklete, tinklalapyje). Kai kuriose valstybėse, pvz., Vokietijoje, gali būti oficialiai suteikiamas tam tikros specializacijos titulas, vardas (pvz., Advokatas komercinės ir įmonių teisės specialistas) ir ginamas įstatymo. Tokiu atveju būtina įvykdyti visas reikiamas sąlygas bei gauti Advokatų rūmų sutikimą.

Baristeriai ir solisitorai

Baristeris – advokatas bendrosios teisės (angl. Common Law) teisinėse sistemose (Anglija ir Velsas, kitose Commonwealth šalyse), atstovaujantis teisme bei rašantis procesinius ir kitus teismui svarbius dokumentus. Solisitorius, priešingai, teisme paprastai neatstovauja (nebent žemesnės instancijos), kontaktuoja su klientu, jam teisiškai pataria. Baristeriui yra leidžiama „ginti teisme“. Tai reiškia, kad vienos iš keturių advokatus rengiančių teisinių korporacijų - angl. Inns of Court, jas sudaro Vidurinysis Templis (Middle Temple), Vidinis Templis (Inner Temple), Grėjaus namai (Gray’s Inn) ir Linkolno namai (Lincoln's Inn) - „seniūnai“ jį kviečia į advokatūrą ir suteikia teisę dalyvauti teisme bei ginti byloje klientą.

Baristeriai yra beveik tas pats, kas solisitoriai tuo požiūriu, kad jie gali specializuotis labai plačioje srityje. Baristeriai yra individualiai dirbantys, teisiniais klausimais patariantys specialistai ir „teismų salių“ advokatai. Jie dirba savarankiškai arba grupėmis biuruose, vadinamuose (advokatų) kontoromis, kur jie žinomi kaip kontorų „nuomininkai“. Iš kiekvieno nuomininko reikalaujama prisidėti padengiant kontoros išlaidas. Kiekviena kontorų grupė turi patyrusį vadovą baristerį, kuris vadovauja nuomininkų veiklai. Kiekvienas baristeris yra nepriklausomas nuo kitų nuomininkų, tačiau reikalaujama, kad jis sudarytų ir savo atskirą klientų bazę. Baristeriai daugiausia yra mokomi advokatūros, kitaip tariant, jie mokomi atstovauti savo klientams aukštesniuosiuose teismuose. Tačiau advokatūra nėra vienintelė baristerių veikla. Iš tikrųjų jų atsakomybė yra labai nevienoda ir priklauso nuo teisės srities, kurioje jie specializuojasi. Taigi, kai jie nėra baristeriai teismuose, panašiai kaip solisitoriai, jie daug laiko skiria klientams konsultuoti ir byloms tirti, taip pat tyrimams atlikti ir žinioms pasirinktoje srityje atnaujinti. Šiandieninis baristerių vaidmuo vis labiau tampa panašus į kurios nors srities eksperto. Baristeriai turi specialisto žinių ir profesinės patirties vienoje teisės srityje, todėl jie dažnai yra kviečiami patarti solisitoriams ir sudėtingose bylose pateikti eksperto išvadą[5] (ES inf.).

Advokatas notaras

Pagrindinis straipsnis – Advokatas notaras.

Advokato padėjėjas

Pagrindinis straipsnis – Advokato padėjėjas.

Advokato padėjėjas - advokato pagalbininkas, padėjėjas, teisininkas; asmuo, besirengiantis profesinei advokato veiklai. Lietuvoje advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Lietuvoje advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po 1 metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmenys įrašomi Lietuvos advokatūros sprendimu.

Advokatės

Moterų advokačių įvairiose šalyse paprastai yra mažiau vyrų. Pvz., Vokietijoje jos sudaro vos 30 % (1973 m. - 5 %, 1983 m. - 10 %, 1987 m. - 13 % ir 1997 m. - 21 %)[6].

Lietuvoje didesnes verslo teisės advokatų kontoras įsteigė ir (ar) joms vadovavo (vadovauja) advokatės Dalia Foigt-Norvaišienė („BORENIUS“), Eugenija Sutkienė („SPP“), Jurgita Judickienė („JUREX”), Reda Žabolienė („METIDA“), Virginija Smilgevičienė (Galdikaitė) (1953–2005) („FORESTA“). Didesnių advokatų kontorų advokatės partnerės (t.y. vienos iš vadovių) - Renata Beržanskienė („Sorainen“), Dovilė Burgienė („LAWIN“), Lina Darulienė („SPP“), Inga Martinkutė (ex SMA), Aušra Mudėnaitė („RR Alliance“), Vilija Vaitkutė Pavan („LAWIN“), Jūratė Zabielaitė („ZZP“) ir Iraida Žogaitė („Baltic Legal Solutions“).

Advokatūra

Pagrindinis straipsnis – Advokatūra.

Advokatų savivaldą įgyvendina profesinės organizacijos bei institucijos, tokios kaip Advokatų rūmai.

Advokatūra Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos advokatūra.

Lietuvoje advokatus vienija oficiali profesinė organizacija, vad. Lietuvos advokatūra. Institucija - Lietuvos advokatų taryba.

Jaunuosius advokatus Lietuvoje vienija nevyriausybinė organizacija Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija.

Organizacijos

Profesinės, pagal narystę - privalomos organizacijos daugelyje valstybių yra Advokatų rūmai. Jie gali būti regioniniai ir nacionaliniai. Regioniniai veikia federalinių valstybių federaciniuose subjektuose, nacionaliniai - visos valstybės mastu (vienija advokatus ir (ar) advokatų organizacijas, pvz., rūmus).

Tarptautinės organizacijos vienija įvairiose valstybėse veikiančius advokatus arba tam tikrose tarptautinėse teisminėse institucijose dirbančius advokatus (pvz., Tarptautinio Teisingumo Teismo advokatų sąjunga - Tarptautinio Teisingumo Teismo).

Šaltiniai

  1. LR advokatūros įstatymas
  2. Išimtis - valstybinis (apygardos) notaras (vok. Bezirksnotar) Viurtemberge
  3. EBTT teismo sprendimas („Laisvas darbuotojų judėjimas – EB 39 straipsnis – Atsisakymas suteikti teisę atlikti parengiamąją teisės praktiką, po kurios galima užsiimti reglamentuojama teisininko profesine veikla – Kandidatas, gavęs teisės mokslų diplomą kitoje valstybėje narėje – Įgytų teorinių žinių ekvivalentiškumo tyrimo kriterijai“)
  4. „The largest firms in Lithuania“ // „Legal 500“ (angl.)
  5. Baristerio profesija
  6. Stellungnahme zum Entwurf eines Gesetzes zur Änderung der Bundesnotarordnung zur Anhörung des Rechtsausschusses des Deutschen Bundestages vom 05.11.2008 (PDF)

Nuorodos