Kronika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
RibotBOT (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: bg:Летопис
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: kk:Хроника
Eilutė 29: Eilutė 29:
[[it:Cronaca (genere letterario)]]
[[it:Cronaca (genere letterario)]]
[[ja:年代記]]
[[ja:年代記]]
[[kk:Хроника]]
[[ko:연대기]]
[[ko:연대기]]
[[nl:Kroniek]]
[[nl:Kroniek]]

03:42, 21 spalio 2011 versija

Nežinomas Lietuvos miestas. (Paveikslas 1493 m. Niurnbergo kronikoje).

Kronika - viduramžių istoriografijos kūrinių rūšis. Skiriasi nuo analų tuo, kad įvykiai dėstomi ne trumpai pamečiui, o pasakojami smulkiau ir sistemingiau (Kryžiuočių kronikos, Livonijos kronikos). Lietuvos feod. istoriografijos, kaip ir Rusų istoriografijos kūriniai iš pradžių buvo metraščių (jie užima tarpinę vietą tarp ir analų) tipo. Trumpojo Lietuvos metraščių sąvado senesnieji tekstai (Akademinis, Supraslio nuorašai) rodo, kad XV a. istoriografijos kūriniai vadinti metraščiais, nors lietuviškoji šio sąvado dalis (Lietuvos d. kunigaikščių metraštis) savo struktūra priartėjo prie kronikos. Lietuvos ir Žemaičių D. Kunigaikštytės kronika, arba Platesnysis (Vidurinysis) Lietuvos metraščių sąvadas, įvedus legendinę ir išmetus rusiškają metraštinę Trumpojo sąvado dalį, įgavo kronikos bruožų. XVI a. kronikos išstūmė metraščius. Senesnįjį metraščių tekstą perteikiančiuose Krasinskio ir Račinskio nuorašuose visas kūrinys dar vadinamas metraščiu, o Lietuvos d. kunigaikščių metraštį kartojanti dalis ir jo tęsinys vadinama kronika; Ališavos ir Rumiancievo nuorašuose kronika jau vadinamas visas kūrinys (kronika pavadintas net trumpas analų tipo metraštis).

Nuorodos