Gramatinė giminė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: he:מין דקדוקי
Eilutė 31: Eilutė 31:
[[fr:Genre grammatical]]
[[fr:Genre grammatical]]
[[gl:Xénero gramatical]]
[[gl:Xénero gramatical]]
[[he:מין (בלשנות)]]
[[he:מין דקדוקי]]
[[hr:Gramatički rod]]
[[hr:Gramatički rod]]
[[hu:Nem (nyelvtan)]]
[[hu:Nem (nyelvtan)]]

06:01, 20 spalio 2011 versija

Giminė – gramatinė klasifikacinė arba kaitybinė vardažodžių kategorija, būdinga semitų ir indoeuropiečių kalboms.

Dalyje indoeuropiečių kalbų, pvz., armėnų, iš dalies anglų, jau išnykusi. Klasifikacinė – tik daiktavardžių giminė. Kai kuriose kalbose, kurios turi giminės kategoriją, kiekvienas daiktavardis yra arba vyriškosios, arba moteriškosios giminės. Yra kalbų, kuriose daiktavardis gali būti vyriškosios, moteriškosios, bevardės (niekatrosios giminės). Daiktavardžių, reiškiančių asmenį, giminė dažniausiai priklauso nuo asmens lyties. Kitų daiktavardžių giminė nėra motyvuota.

Giminę parodo kamieno ypatybės, galūnės, kai kuriose kalbose (pvz., prancūzų, vokiečių) – artikeliai. Būdvardžių, dalyvių bei kitų žodžių, sakinyje derinamų su daiktavardžiu, giminė yra kaitybinė ir priklauso nuo daiktavardžio (pvz., „lietinga diena“).

Lietuvių kalboje dalis būdvardžių, kelintiniai skaitvardžiai, kiekinis skaitvardis „vienas“, neveikiamieji dalyviai, dalis gimininių įvardžių turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine (pvz., „gražu“).[1]

Šaltiniai

  1. Giminė (gramatika)Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 92 psl.