Dūkšto bandymų stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
S įtraukta Kategorija:Dūkštas naudojant HotCat |
||
| Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
[[Kategorija:Žemės ūkio organizacijos]] |
[[Kategorija:Žemės ūkio organizacijos]] |
||
[[Kategorija:Dūkštas]] |
|||
09:40, 16 spalio 2011 versija
Dūkšto bandymų stotis – žemės ūkio mokslinių tyrimų įstaiga, 1960–2001 m. veikusi Dūkšte. Priklausė Žemdirbystės institutui.
Istorija
Įsteigta Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. 46 ir Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos 1960 m. vasario 16 d. įsakymu Nr. 107, pritarus Lietu vos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto direktoriui prof. P. Vasinauskui. Stotyje dirbo 25 mokslo darbuotojai, 5-7 laborantai ir 1-3 pagalbiniai darbininkai.
Pastaraisiais metais, pasikeitus ekonominėms sаlygoms, Žemdirbystės instituto Tarybos sprendimu Dūkšto bandymų stotis reorganizuota į bandymų punktą, priklausantį Žemdirbystės instituto Vokės filialui.[1]
Mokslinė veikla
Tyrė Lietuvos dirvožemių dirbimą, juose auginamų žemės ūkio augalų agrotechniką, kalvotų laukų sėjomainas, ieškojo trąšų ir herbicidų naudojimo būdų, kad kuo mažiau jų patektų į vandens telkinius, rengė antierozines priemones, konsultavo ir metodiškai vadovavo jų diegimui ūkiuose.
Parengė antierozinių priemonių schemas, jomis remiantis Lietuvoje sukurta dirvosauginė žemdirbystės sistema.[2]
Direktoriai
- 1960-1972 m. Alfonsas Švedas
- 1972-1974 m. Bronius Gedvilas
- 1974-1985 m. Povilas Bieliauskas
- 1985-1994 m. Emilija Tylienė
- 1994-2000 m. Natalija Truchina
- 2000–2001 m. Vilius Paukštė
Šaltiniai
- ↑ Ona Bundienė, Vilius Paukštė. Lietuvos žemdirbystės instituto Dūkšto bandymų stoties veikla 1960-2000 m.
- ↑ Povilas Bieliauskas. Dūkšto bandymų stotis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 192 psl.