Popiežiaus bulė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ko:교황 칙서
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:papal.bull.JPG|thumb|right|250px|Popiežiaus [[Urbonas VIII|Urbono VIII]] bulė su švininiu atspaudu ([[1637]] m.)]]
[[Vaizdas:papal.bull.JPG|thumb|right|250px|Popiežiaus [[Urbonas VIII|Urbono VIII]] bulė su švininiu atspaudu ([[1637]] m.)]]
[[Vaizdas:Papal bull regarding Lithuanian ruler Mindaugas 1251.jpg|thumb|250px|[[Inocentas IV|Inocento IV]] bulė dėl [[Mindaugas|Mindaugo]] krikšto, karūnavimo bei Šventojo Sosto globos]]
[[Vaizdas:Papal bull regarding Lithuanian ruler Mindaugas 1251.jpg|thumb|250px|[[Inocentas IV|Inocento IV]] bulė dėl [[Mindaugas|Mindaugo]] krikšto, karūnavimo bei Šventojo Sosto globos]]
'''Popiežiaus bulė''' - [[popiežius|popiežiaus]] kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingos formos [[dokumentas]], kuriuo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.
'''Popiežiaus bulė''' ({{La|bulla}} – burbulas, antspaudas) - [[popiežius|popiežiaus]] kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingos formos [[dokumentas]], kuriuo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.{{šaltinis|{{VLE|III|589||Bulė}}}}


Oficialus dokumento pavadinimas buvo „apaštališkasis laiškas“ (''litterae apostolicae''). Bulėmis šie dokumentai pavadinti pagal reljefinį švininį [[Antspaudas|atspaudą]] ([[bulė (antspaudas)|''bulę'']]), pritvirtinamą autentiškumui užtikrinti. Tokie antspaudai Viduramžiais ir Naujųjų laikų pradžioje nuolat naudoti popiežiaus dokumentams tvirtinti.
Oficialus dokumento pavadinimas buvo „apaštališkasis laiškas“ (''litterae apostolicae''). Bulėmis šie dokumentai pavadinti pagal reljefinį švininį [[Antspaudas|atspaudą]] ([[bulė (antspaudas)|''bulę'']]), pritvirtinamą autentiškumui užtikrinti. Tokie antspaudai Viduramžiais ir Naujųjų laikų pradžioje nuolat naudoti popiežiaus dokumentams tvirtinti.


== Istorija ==
Iš pradžių bulės rašytos ant [[papirusas|papiruso]], XI a. jį pakeičia [[pergamentas]]. Papirusas nepatvarus, todėl senųjų bulių išliko nedaug. Seniausia visiškai išlikusi bulė parašyta [[819]] m. Seniausi išlikę [[švinas|švininiai]] atspaudai - iš VI a. XV a. popiežiui [[Eugenijus IV|Eugenijui IV]] įvedus paprastesnę laiško formą, bulė pradėta vartoti vis rečiau, dabar naudojama tik iškilmingomis progomis. Bules pakeitė kiti dokumentai, pvz., [[enciklika]] (aplinkraštis [[vyskupas|vyskupams]]).
Iš pradžių bulės rašytos ant [[papirusas|papiruso]], XI a. jį pakeičia [[pergamentas]]. Bulės naudotos [[Senovės Roma|Senovės Romoje]], [[Bizantija|Bizantijoje]]. Papirusas nepatvarus, todėl senųjų bulių išliko nedaug. Seniausia visiškai išlikusi bulė parašyta [[819]] m. Seniausi išlikę [[švinas|švininiai]] atspaudai - iš VI a. XV a. popiežiui [[Eugenijus IV|Eugenijui IV]] įvedus paprastesnę laiško formą, bulė pradėta vartoti vis rečiau, dabar naudojama tik iškilmingomis progomis. Bules pakeitė kiti dokumentai, pvz., [[enciklika]] (aplinkraštis [[vyskupas|vyskupams]]).


== Forma ==
== Forma ==
Eilutė 12: Eilutė 13:
Bulę pasirašo [[Romos kurija|Romos kurijos]] narys, paprastai [[Vatikanas|Vatikano]] valstybės sekretorius, bet pačias iškilmingiausias bules popiežius pasirašo pats. Tokiu atveju naudojama formulė ''Ego (vardas) Catholicae Ecclesiae Episcopus'' (Aš, (vardas), katalikų bažnyčios vyskupas), po jos seka popiežiaus [[monograma]] ir liudininkų parašai (jei tokių yra).
Bulę pasirašo [[Romos kurija|Romos kurijos]] narys, paprastai [[Vatikanas|Vatikano]] valstybės sekretorius, bet pačias iškilmingiausias bules popiežius pasirašo pats. Tokiu atveju naudojama formulė ''Ego (vardas) Catholicae Ecclesiae Episcopus'' (Aš, (vardas), katalikų bažnyčios vyskupas), po jos seka popiežiaus [[monograma]] ir liudininkų parašai (jei tokių yra).


== Atspaudas ==
== Antspaudas ==
Atspaudas paprastai buvo daromas iš švino, labai iškilmingom progom - iš [[auksas|aukso]]. Jame buvo pavaizduota [[monograma]] '''SPSP''' žyminti [[apaštalai|apaštalus]] [[Šventas Petras|Petrą]] ir [[Apaštalas Povilas|Povilą]] ('''S'''anctus '''PA'''ulus, '''S'''anctus '''PE'''trus). Reverse - popiežiaus vardas. Atspaudas pritvirtinamas prie laiško [[kanapės|kanapine]] arba raudono ir geltono [[šilkas|šilko]] virvute.
Bulė - apvalus, pakabinamas metalinis dvipusis antspaudas, paprastai gaminamas iš švino, labai iškilmingom progom - iš [[auksas|aukso]]. Jame buvo pavaizduota [[monograma]] '''SPSP''' žyminti [[apaštalai|apaštalus]] [[Šventas Petras|Petrą]] ir [[Apaštalas Povilas|Povilą]] ('''S'''anctus '''PA'''ulus, '''S'''anctus '''PE'''trus). Reverse - popiežiaus vardas. Atspaudas pritvirtinamas prie laiško [[kanapės|kanapine]] arba raudono ir geltono [[šilkas|šilko]] virvute.


XVIII a. metalinis atspaudas buvo pakeistas raudono [[rašalas|rašalo]] atspaudu, dedamu tiesiai ant laiško, nors, pavyzdžiui, [[Jonas XXIII|Jono XXIII]] bulė, sušaukianti [[II Vatikano susirinkimas|II Vatikano susirinkimą]], buvo su švinine bule.
XVIII a. metalinis atspaudas buvo pakeistas raudono [[rašalas|rašalo]] atspaudu, dedamu tiesiai ant laiško, nors, pavyzdžiui, [[Jonas XXIII|Jono XXIII]] bulė, sušaukianti [[II Vatikano susirinkimas|II Vatikano susirinkimą]], buvo su švinine bule. [[1931]] m. popiežius [[Pijus XI]] standartizavo bulės dydį (skersmuo - 4 cm, storis - 0,5 cm).

== Šaltiniai ==
{{ref}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

09:14, 15 spalio 2011 versija

Popiežiaus Urbono VIII bulė su švininiu atspaudu (1637 m.)
Inocento IV bulė dėl Mindaugo krikšto, karūnavimo bei Šventojo Sosto globos

Popiežiaus bulė (lot. bulla – burbulas, antspaudas) - popiežiaus kanceliarijoje paruoštas ir antspauduotas, iškilmingos formos dokumentas, kuriuo fiksuojami svarbūs popiežiaus leidžiami teisės aktai.[reikalingas šaltinis]

Oficialus dokumento pavadinimas buvo „apaštališkasis laiškas“ (litterae apostolicae). Bulėmis šie dokumentai pavadinti pagal reljefinį švininį atspaudą (bulę), pritvirtinamą autentiškumui užtikrinti. Tokie antspaudai Viduramžiais ir Naujųjų laikų pradžioje nuolat naudoti popiežiaus dokumentams tvirtinti.

Istorija

Iš pradžių bulės rašytos ant papiruso, XI a. jį pakeičia pergamentas. Bulės naudotos Senovės Romoje, Bizantijoje. Papirusas nepatvarus, todėl senųjų bulių išliko nedaug. Seniausia visiškai išlikusi bulė parašyta 819 m. Seniausi išlikę švininiai atspaudai - iš VI a. XV a. popiežiui Eugenijui IV įvedus paprastesnę laiško formą, bulė pradėta vartoti vis rečiau, dabar naudojama tik iškilmingomis progomis. Bules pakeitė kiti dokumentai, pvz., enciklika (aplinkraštis vyskupams).

Forma

Bulė prasideda eilute, kurioje minimi trys dalykai - popiežiaus vardas, titulas episcopus servus servorum Dei (Vyskupas, dievo tarnų tarnas), ir frazė, pagal kurią ji pavadinama (incipitas). Baigiamojoje dalyje rašoma išleidimo vieta, diena, mėnuo, popiežiaus pontifikavimo metai ir parašai.

Bulę pasirašo Romos kurijos narys, paprastai Vatikano valstybės sekretorius, bet pačias iškilmingiausias bules popiežius pasirašo pats. Tokiu atveju naudojama formulė Ego (vardas) Catholicae Ecclesiae Episcopus (Aš, (vardas), katalikų bažnyčios vyskupas), po jos seka popiežiaus monograma ir liudininkų parašai (jei tokių yra).

Antspaudas

Bulė - apvalus, pakabinamas metalinis dvipusis antspaudas, paprastai gaminamas iš švino, labai iškilmingom progom - iš aukso. Jame buvo pavaizduota monograma SPSP žyminti apaštalus Petrą ir Povilą (Sanctus PAulus, Sanctus PEtrus). Reverse - popiežiaus vardas. Atspaudas pritvirtinamas prie laiško kanapine arba raudono ir geltono šilko virvute.

XVIII a. metalinis atspaudas buvo pakeistas raudono rašalo atspaudu, dedamu tiesiai ant laiško, nors, pavyzdžiui, Jono XXIII bulė, sušaukianti II Vatikano susirinkimą, buvo su švinine bule. 1931 m. popiežius Pijus XI standartizavo bulės dydį (skersmuo - 4 cm, storis - 0,5 cm).

Šaltiniai

Nuorodos