Skirsnemunė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

12:08, 14 spalio 2011 versija

Skirsnemunė

55°05′38″š. pl. 22°54′11″r. ilg. / 55.094°š. pl. 22.903°r. ilg.

Apskritis

Tauragės apskritis

Savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė

Seniūnija

Skirsnemunės seniūnija

Gyventojų

905

Vikiteka

Skirsnemunė

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) 1
Vardininkas:	Skir̃snemunė
Kilmininkas:	Skir̃snemunės
Naudininkas:	Skir̃snemunei
Galininkas:	Skir̃snemunę
Įnagininkas:	Skir̃snemune
Vietininkas:	Skir̃snemunėje

Istoriniai pavadinimai

* rus. Скирстымоне^[1]

Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajone, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio Kaunas–Jurbarkas. Seniūnijos centras.

Stovi mūrinė Skirsnemunės Šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1903 m.), koplytėlė, medinė Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia, muziejus, J. Baltrušaičio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-74063), kaimo bendruomenė (nuo 2003 m.), stūkso Skirsnemunės piliakalnis. Šalia Skirsnemunės yra pilis ir parkas, Bisenės istorinė piliavietė, kreidos ir mergelio telkinys.

Istorija

Minima nuo XIII a., kadaise čia buvo gynybinė pilis, vėliau – valdovo dvaras. 1313 m. priešingame Nemuno krante kryžiuočiai pastatė Christmemel pilį, o šiapus stovėjo Bisenės pilis. 1328 m. užfiksuotas žemės drebėjimas. 1431 m. Ldk Švitrigaila ir kryžiuočių didysis magistras Paulius Rusdorfas sudarė Skirsnemunės sutartį.

XV a. minimas Skirsnemunės dvaras, XVI a. – miestelis, turėjęs turgų ir prekymečių privilegijas, nuo 1523 m. minima Skirsnemunės bažnyčia. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Skirsnemunę užrašė Barborai Radvilaitei. ^[2] Laisvojo miesto teises ir herbą 1792 m. gegužės 12 d. suteikė Stanislovas Augustas, tačiau po kelių mėnesių krašte nugalėjo rusų palaikomi miestų reformos priešininkai ir savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai bandė priešintis, reikalavo grąžinti teises, tačiau bergždžiai.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Kauno „Kaspino“ tekstilės ir galanterijos fabriko cechas. Dar 1970 m. turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.

2002 m. patvirtintas Skirsnemunės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV–XVI a.	Skirsnemunės valsčiaus centras	?
1919 m.	Skirsnemunės valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1923 m.	Jurbarko valsčius	Raseinių apskritis
1950–1995 m.	Skirsnemunės apylinkės centras	Jurbarko rajonas
1995–	Skirsnemunės seniūnijos centras	Jurbarko rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmė

Spėjama, kad Skirsnemunė yra Christmemel pilies, stovėjusios priešingame Nemuno krante, modifikuotas vertinys: sandas Christ- buvo adaptuotas pagal apytikrį skambėjimą, o Memel vokiškai reiškia „Nemunas“.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2001 m.

1868 m.*^[1]

1970 m.^sur.^[3]

1980 m.^[4]

1987 m.^[5]

2001 m.^sur.

497

479

494

464

905

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės

Jurgis Baltrušaitis, poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas
Gedgaudai, bajorų giminė
Vytautas Urbanavičius (1935), archeologas
Telesforas Urbaitis, istorikas

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 620 psl.
↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.
↑ Skirsnemunė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 221 psl.
↑ Skirsnemunė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 217 psl.
↑ Skirsnemunė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 26

Nuorodos

Skirsnemunė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 594 psl.
Bendruomenės svetainė
Istorija ir žemėlapiai
Miesteliai.lt

Aplinkinės gyvenvietės

Skirsnemuniškiai III – 2 km
JURBARKAS – 10 km

Švendriškiai – 4 km
RAUDONĖ – 18 km

[GSSRI-1] 1,0 ^1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 620 psl.

[2] Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.

[MLTE-3] Skirsnemunė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 221 psl.

[LTE-4] Skirsnemunė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 217 psl.

[TLE-5] Skirsnemunė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 26

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 Minima nuo XIII a., kadaise čia buvo gynybinė pilis, vėliau – valdovo dvaras. [[1313]] m. priešingame [[Nemunas|Nemuno]] krante kryžiuočiai pastatė ''Christmemel'' pilį, o šiapus stovėjo [[Bisenė]]s pilis. [[1328]] m. užfiksuotas [[žemės drebėjimas]]. [[1431]] m. Ldk [[Švitrigaila]] ir kryžiuočių didysis magistras [[Paulius Rusdorfas]] sudarė [[Skirsnemunės sutartis|Skirsnemunės sutartį]].
-XV a. minimas [[Skirsnemunės dvaras]], XVI a. – miestelis, turėjęs turgų ir prekymečių privilegijas, nuo [[1523]] m. minima [[Skirsnemunės bažnyčia]]. Laisvojo [[Magdeburgo teisė|miesto teises]] ir herbą [[1792]] m. [[gegužės 12]] d. suteikė [[Stanislovas Augustas]], tačiau po kelių mėnesių krašte nugalėjo rusų palaikomi miestų reformos priešininkai ir savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai bandė priešintis, reikalavo grąžinti teises, tačiau bergždžiai.
+XV a. minimas [[Skirsnemunės dvaras]], XVI a. – miestelis, turėjęs turgų ir prekymečių privilegijas, nuo [[1523]] m. minima [[Skirsnemunės bažnyčia]]. [[1549]] m. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Skirsnemunę užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.</ref> Laisvojo [[Magdeburgo teisė|miesto teises]] ir herbą [[1792]] m. [[gegužės 12]] d. suteikė [[Stanislovas Augustas]], tačiau po kelių mėnesių krašte nugalėjo rusų palaikomi miestų reformos priešininkai ir savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai bandė priešintis, reikalavo grąžinti teises, tačiau bergždžiai.
 Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Kauno „Kaspino“ tekstilės ir galanterijos fabriko cechas. Dar [[1970]] m. turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.