Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
LSMU (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
red.
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Kaunas Medical Academy.jpg|left||thumb|220px|LSMU Centriniai rūmai Mickevičiaus g. 9, Kaunas, Lietuva]]
{{infobox_universitetas
{{infobox_universitetas
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| pavadinimas = {{PAGENAME}}
| logotipas = [[Vaizdas:LSMU logo.jpg|150px]]
| logotipas = [[Vaizdas:LSMU logo.jpg|100px]]
| įkurtas = [[2010]] m.
| įkurtas = [[2010]] m.
| vieta = [[Kaunas]]
| vieta = [[Kaunas]]
Eilutė 20: Eilutė 19:
| svetainė = http://www.lsmuni.lt/
| svetainė = http://www.lsmuni.lt/
}}
}}
[[Vaizdas:Kaunas Medical Academy.jpg||thumb|200px|LSMU Centriniai rūmai]]

'''Lietuvos sveikatos mokslų universitetas''' ('''LSMU''') - [[universitetas]] Lietuvoje, [[Kaunas|Kaune]].
'''Lietuvos sveikatos mokslų universitetas''' ('''LSMU''') [[universitetas]] Lietuvoje, [[Kaunas|Kaune]].


== Istorija ==
== Istorija ==
Įkurtas [[2010 m.]], susijungus dviem aukštosioms mokykloms (Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai).
Universitetas įkurtas [[2010]] m., susijungus dviem aukštosioms mokykloms – [[KMU|Kauno medicinos universitetui]] ir [[Lietuvos veterinarijos akademija]]i.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) yra stambiausia universitetinio pobūdžio sveikatos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje, jungianti Medicinos ir Veterinarijos akademijas. Jos studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto, vėliau tapusio Kauno medicinos institutu, laikus.


LSMU yra stambiausia universitetinio pobūdžio sveikatos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje. Jos studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Medicinos fakulteto, vėliau tapusio Kauno medicinos institutu, laikus.
Net sudėtingais pokario metais tuometinis Medicinos institutas sugebėjo tapti viena iš geriausių buvusios Sovietų Sąjungos aukštųjų medicinos mokyklų, su kuria, ypač per paskutiniuosius du dešimtmečius, noriai bendradarbiavo užsienio universitetai bei medicinos mokslo įstaigos. Nuo pat pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų Kauno medicinos akademijai tai suteikė galimybę tapti aktyvia Europos universitetų partnere, įvairių tarptautinių mokslinių programų dalyve. Palaipsniuj tobulėjo bei nuo 1946 m. patirtų nuostolių, kuomet pavasario potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų ir apgadino pastatus, atsigavo ir Veterinarijos akademija. Išsiliejusios Neries vandenyse žuvo visi laboratoriniai gyvūnėliai, 30 arklių – gydomųjų serumų producentų. Laikui bėgant buvo įsteigtas mokslinis sektorius, nuolat buvo plečiama Akademijos mokymo bazė, daugėjo studentų, gausėjo mokslinis ir pedagoginis personalas.


Net sudėtingais pokario metais tuometinis Medicinos institutas sugebėjo tapti viena iš geriausių buvusios [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] aukštųjų medicinos mokyklų, su kuria, ypač per paskutiniuosius du dešimtmečius, noriai bendradarbiavo užsienio universitetai bei medicinos mokslo įstaigos.
Pradedant Lietuvos aukštųjų medicinos studijų integraciją į europietiškąjį modelį, tuometiniame Medicinos institute reikėjo reformuoti medicinos studijas, reorganizuoti medicinos mokslo bei praktikos struktūras ir jų darbą. Tai suvokė Lietuvos gydytojai, 1989 metais susirinkę į VI-ąjį atkuriamąjį suvažiavimą, kuris deklaravo būtinybę pertvarkyti medicinos studijas, remiantis studijų, mokslo bei gydymo meno vienovės principu.
Nuo 1990 metų vyksta esminiai medicinos studijų ir mokslo pertvarkymai. Kauno medicinos institutas 1989 metais tapo Akademija. 1990 m. į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos. 1991 m. - Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, 1992 metais įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros, o svarbiausia - žengti pirmieji žingsniai, reorganizuojant studijas.


Palaipsniuj tobulėjo bei nuo [[1946]] m. patirtų nuostolių, kuomet pavasario potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų ir apgadino pastatus, atsigavo ir Veterinarijos akademija. Išsiliejusios [[Neris|Neries]] vandenyse žuvo visi laboratoriniai gyvūnėliai, 30 arklių – gydomųjų serumų producentų. Laikui bėgant buvo įsteigtas mokslinis sektorius, nuolat buvo plečiama Akademijos mokymo bazė, daugėjo studentų, gausėjo mokslinis ir pedagoginis personalas.
Prie Veterinarijos akademijos 2001 m. prijungti Lietuvos gyvulininkystės ir Lietuvos veterinarijos institutai. Tais pačiais metais įsteigtas Veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų ir darbuotojų tęstinio mokymo centras. Veterinarijos akademijos struktūra nuolat kito, buvo taikomasi prie naujų reikalavimų, mokslo bei gamybos raidos. 2004 m. LVA buvo reorganizuojamos katedros.


Nuo [[1990]] m. vyko esminiai medicinos studijų ir mokslo pertvarkymai. [[1989]] m. Kauno medicinos institutas tapo Akademija. 1990 m. į jos struktūrą grąžintos [[KMUK|Akademinės klinikos]], [[1991]] m. Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, [[1992]] m. įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros.
Nuo trijų tradicinių fakultetų (Medicinos, Stomatologijos bei Farmacijos) Medicinos akademijos studijos išaugo iki penkių. 1990 m. buvo įkurtas Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dabar Slaugos), o 1994 m. - Visuomenės sveikatos fakultetai. Nors turinio požiūriu keičiant studijų programas, dar reikės padirbėti, tačiau jų struktūros jau atitinka daugumos Europos universitetų programas: įdiegtas studijų laipsniškumo principas, disciplinos dėstomos blokais, ikidiplominės studijos susietos su podiplominėmis. Studijų struktūros reformos buvo baigtos 1995 mokslo metų pradžiai. Jų tikslas - priartinti Akademijos aukštąsias medicinos studijas prie Europos studijų standartų. Ši Akademijos reforma vyko aktyviai talkinant Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos universitetams.


[[2001]] m. prie Veterinarijos akademijos prijungti [[Gyvulininkystės institutas|Lietuvos gyvulininkystės]] ir Lietuvos veterinarijos institutai. Tais pačiais metais įsteigtas Veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų ir darbuotojų tęstinio mokymo centras. Veterinarijos akademijos struktūra nuolat kito, buvo taikomasi prie naujų reikalavimų, mokslo bei gamybos raidos. [[2004]] m. LVA buvo reorganizuojamos katedros.
2010 m. birželio 30 d. Lietuvos respublikos seimo nutarimu Kauno medicinos universitetas sujungtas su Lietuvos veterinarijos akademija ir naujajai institucijai suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vardas.

Nuo trijų tradicinių fakultetų (Medicinos, Stomatologijos bei Farmacijos) Medicinos akademijos studijos išaugo iki penkių. 1990 m. įkurtas Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dab. Slaugos), o [[1994]] m. Visuomenės sveikatos fakultetai. Įdiegtas studijų laipsniškumo principas, disciplinos dėstomos blokais, ikidiplominės studijos susietos su podiplominėmis. Studijų struktūros reformos buvo baigtos [[1995]]/[[1996]] mokslo metų pradžiai. Jų tikslas priartinti Akademijos aukštąsias medicinos studijas prie Europos studijų standartų. Ši Akademijos reforma vyko aktyviai talkinant Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos universitetams.

2010 m. [[birželio 30]] d. [[2008–2012 m. Seimas|LR Seimo]] nutarimu Kauno medicinos universitetas sujungtas su Lietuvos veterinarijos akademija, naujajai institucijai suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vardas.


== Struktūra ==
== Struktūra ==
*[[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija]]
* [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija]]
*[[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija]]
* [[Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija]]


== Studijos ==
== Studijos ==
Universitete vykdomos trijų pakopų studijos: pirmosios (pagrindinės universitetinės), antrosios ir trečiosios.
Universitete vykdomos trijų pakopų studijos: pirmosios (pagrindinės universitetinės), antrosios ir trečiosios. Nepertraukiamos studijos, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas, vadinamos vientisosiomis. Baigusiesiems nuosekliąsias pirmosios, antrosios pakopos ar vientisąsias universitetines studijas suteikiamas kvalifikacinis (bakalauro arba magistro) laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija. Studijos vykdomos nuolatine ir ištęstine studijų forma.


== Nuorodos ==
Nepertraukiamos studijos, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas, vadinamos vientisosiomis.
* [http://www.lsmuni.lt/ LSMU Medicinos akademijos tinklalapis]
* [http://web.lva.lt/ LSMU Veterinarijos akademijos tinklalapis]


Baigusiesiems nuosekliąsias pirmosios, antrosios pakopos ar vientisąsias universitetines studijas suteikiamas kvalifikacinis (bakalauro arba magistro) laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija.

Studijos vykdomos nuolatine ir ištęstine studijų forma.

== Nuorodos ==
* [http://www.kmu.lt LSMU Medicinos akademijos tinklalapis]
* [http://www.lva.lt LSMU Veterinarijos akademijos tinklalapis]


{{Lietuvos aukštosios mokyklos}}
{{Lietuvos aukštosios mokyklos}}

{{Aukštoji-mok-stub}}


[[Kategorija:Sveikatos organizacijos]]
[[Kategorija:Sveikatos organizacijos]]
[[Kategorija:Medicinos aukštosios mokyklos]]
[[Kategorija:Lietuvos medicina]]
[[Kategorija:Lietuvos medicina]]
[[Kategorija:Lietuvos universitetai]]
[[Kategorija:Lietuvos universitetai]]
[[Kategorija:Medicinos aukštosios mokyklos]]
[[Kategorija:Kauno švietimo įstaigos ar institucijos]]


[[de:Universität für Gesundheitswissenschaften Litauens]]
[[de:Universität für Gesundheitswissenschaften Litauens]]

23:18, 11 spalio 2011 versija

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Vaizdas:LSMU logo.jpg
Įkurtas2010 m.
TipasValstybinis
RektoriusRemigijus Žaliūnas
VietaKaunas
Svetainėhttp://www.lsmuni.lt/
LSMU Centriniai rūmai

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – universitetas Lietuvoje, Kaune.

Istorija

Universitetas įkurtas 2010 m., susijungus dviem aukštosioms mokykloms – Kauno medicinos universitetui ir Lietuvos veterinarijos akademijai.

LSMU yra stambiausia universitetinio pobūdžio sveikatos specialistų rengimo mokykla Lietuvoje. Jos studijų ir mokslinio darbo tradicijos siekia Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto, vėliau tapusio Kauno medicinos institutu, laikus.

Net sudėtingais pokario metais tuometinis Medicinos institutas sugebėjo tapti viena iš geriausių buvusios Sovietų Sąjungos aukštųjų medicinos mokyklų, su kuria, ypač per paskutiniuosius du dešimtmečius, noriai bendradarbiavo užsienio universitetai bei medicinos mokslo įstaigos.

Palaipsniuj tobulėjo bei nuo 1946 m. patirtų nuostolių, kuomet pavasario potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų ir apgadino pastatus, atsigavo ir Veterinarijos akademija. Išsiliejusios Neries vandenyse žuvo visi laboratoriniai gyvūnėliai, 30 arklių – gydomųjų serumų producentų. Laikui bėgant buvo įsteigtas mokslinis sektorius, nuolat buvo plečiama Akademijos mokymo bazė, daugėjo studentų, gausėjo mokslinis ir pedagoginis personalas.

Nuo 1990 m. vyko esminiai medicinos studijų ir mokslo pertvarkymai. 1989 m. Kauno medicinos institutas tapo Akademija. 1990 m. į jos struktūrą grąžintos Akademinės klinikos, 1991 m. – Endokrinologijos ir Kardiologijos institutai, 1992 m. įkurtas Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, reorganizuotas Biomedicininių tyrimų institutas, įkurtos profilinės akademinės klinikos, reorganizuotos kai kurios katedros.

2001 m. prie Veterinarijos akademijos prijungti Lietuvos gyvulininkystės ir Lietuvos veterinarijos institutai. Tais pačiais metais įsteigtas Veterinarijos ir gyvulininkystės specialistų ir darbuotojų tęstinio mokymo centras. Veterinarijos akademijos struktūra nuolat kito, buvo taikomasi prie naujų reikalavimų, mokslo bei gamybos raidos. 2004 m. LVA buvo reorganizuojamos katedros.

Nuo trijų tradicinių fakultetų (Medicinos, Stomatologijos bei Farmacijos) Medicinos akademijos studijos išaugo iki penkių. 1990 m. įkurtas Medicinos seserų su aukštuoju mokslu (dab. Slaugos), o 1994 m. – Visuomenės sveikatos fakultetai. Įdiegtas studijų laipsniškumo principas, disciplinos dėstomos blokais, ikidiplominės studijos susietos su podiplominėmis. Studijų struktūros reformos buvo baigtos 1995/1996 mokslo metų pradžiai. Jų tikslas – priartinti Akademijos aukštąsias medicinos studijas prie Europos studijų standartų. Ši Akademijos reforma vyko aktyviai talkinant Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos universitetams.

2010 m. birželio 30 d. LR Seimo nutarimu Kauno medicinos universitetas sujungtas su Lietuvos veterinarijos akademija, naujajai institucijai suteiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vardas.

Struktūra

Studijos

Universitete vykdomos trijų pakopų studijos: pirmosios (pagrindinės universitetinės), antrosios ir trečiosios. Nepertraukiamos studijos, apimančios pirmąją ir antrąją pakopas, vadinamos vientisosiomis. Baigusiesiems nuosekliąsias pirmosios, antrosios pakopos ar vientisąsias universitetines studijas suteikiamas kvalifikacinis (bakalauro arba magistro) laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija. Studijos vykdomos nuolatine ir ištęstine studijų forma.

Nuorodos