Pakeitimai

Jump to navigation Jump to search
777 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
red.
 
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
| paveikslėlis = Vincas Grybas.jpg
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis = 250px180px
| gimimo data = {{Gimė|1890|10|3}}
| gimimo vieta = [[Peleniai (Šakiai)|Peleniai]], [[ŠakiųLukšių rajonasvalsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1941|707|303|1890|10|303}}
| mirties vieta = [[Rotuliai]], [[Jurbarko rajonasvalsčius]]
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| sutuoktinis =
| vaikai = Gediminas, Rasa
<!-- Veikla -->
| veikla = dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas
| partija = [[1919]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija]]
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka = Category:Vincas Grybas
}}
 
'''Vincas Grybas''' ([[1890]] m. [[spalio 3]] d. [[Peleniai (Šakiai)|Peleniuose]], [[ŠakiųLukšių rajonas|Šakių raj.valsčius]] – [[1941]] m. [[liepos 3]] d. nužudytas [[Rotuliai|Rotuliuose]] prie [[Jurbarkas|Jurbarko]]) – lietuviųLietuvos skulptorius, politinis irbei visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių [[XX a.]] pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
 
== Biografija ==
[[1896]]–[[1898]] m. mokėsi [[Lukšių pradinėVinco mokyklaGrybo gimnazija|Lukšių pradinėjepradžios mokykloje]]. [[1904]]–[[1910]] m. mokėsi privačioje [[Varšuva|Varšuvos]] dailės mokykloje, 1910–[[1914]] m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
 
Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasauliniam karui]], 1914–[[1917]] m. buvo mobilizuotas į [[RusijaRusijos imperijos kariuomenė|Rusijos]] kariuomenę]], įsitraukė į revoliucinį judėjimą.
 
[[1918]] m. grįžo į Lietuvą, gyveno [[Misiūnai (Šakiai)|Misiūnų]] kaime netoli [[Ilguva|Ilguvos]]. [[1919]] m. [[Lietuvos socialdemokratų partija|Lietuvos socialdemokratų partijos]] narys. [[1920]] m. [[kovo 1]] d. – [[1921]] m. [[liepos 15]] d. [[Šakių apskritis|Šakių apskrities]] valdybos pirmininkas. [[1922]]–[[1923]] m. vadovavo [[Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga|Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos]] valdybos Importo-eksporto skyriui.
 
1923–[[1925]] m. studijavo [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] pas [[Kajetonas Sklėrius|Kajetoną Sklėrių]]. 1925–[[1928]] m. studijavo skulptūrą ir keramiką [[Paryžius|Paryžiuje]]: Didžiosios lūšnos akademijoje (''Académie de la Grande Cbaumière'') pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (''École nationale supérieure de ceramique'') ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (''Conservatoire national des arts et métiers'').
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]]–1928 m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]].
 
1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno [[Meškeliūnai|Meškeliūnų]] kaime, [[Paežerėliai (Šakiai)|Paežerėliuose]]. Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke. BuvusioBuvusioje Vasilčikovo dvaro pastatuosekontoroje įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: S.Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, V.Vinco Kudirkos, P.Petro Vileišio. <ref>Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - V.Vilnius: Mintis, 1984. - 79-80 psl.</ref> Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje).<ref>{{TLE|1|657||Vincas Grybas}}</ref>
 
Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje-politinėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje). <ref>{{TLE|1|- 657|Giedrė Jankevičūtė}}</ref>
 
[[Vaizdas:Kauno meno mokykla 2007-08-10.jpg|thumb|150px|Pelėda (Kauno meno mokykla)]]
[[Vaizdas:Vytautas 2006 07 09.jpg|thumb|150px|Paminklas Vytautui Kaune]]
[[Vaizdas:Kudirkos paminklas.jpg|thumb|150px|Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje]]
[[Vaizdas:Raseiniu savivaldybe 2009.jpg|thumb|150px|Žemaičio skulptūra Raseiniuose]]
== Kūryba ==
[[Vaizdas:Kudirkos paminklas.jpg|thumb|Vinco Kudirkos paminklas Kudirkos Naumiestyje]]
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.
 
Žymiausi kūriniai:
* 1925 m. tvora su [[pelėdapelėdiniai paukščiai|pelėdomis]] ir vazomis buvusioje, Kauno meno mokyklojemokykla
* 1928–[[1930]] m. [[Simonas Daukantas|Simono Daukanto]] skulptūra, [[Papilė]]je
* 19311930 m. Simono Daukanto, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] portretai
* [[1931]] m. [[Sąrašas:Vytauto Didžiojo paminklai|Vytauto Didžiojo paminklas]], KauneKaunas (neišliko, atkurtas [[1991]] m. prie [[Kauno miesto savivaldybė]]s pastato)
* 1931 m. – Simono Daukanto, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] portretai
* [[1934]] m. paminklas [[Vincas Kudirka|Vincui Kudirkai]], [[Kudirkos Naumiestis|Kudirkos Naumiestyje]]
* 1934 m. – „Žemaičio”„Žemaičio“ skulptūra, [[Raseiniai|Raseiniuose]]
* 1934 m. [[Povilas Matulionis|Povilo Matulionio]] paminklinė lenta, [[Dotnuva|Dotnuvoje]]
* 1940 m. [[Karl Marx|Karlo Markso]] portetas
* Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų
* Sukūrė biustų, antkapinių paminklų ([[Juozas Vokietaitis|Juozo Vokietaičio]], 1934 m.), paminklų projektų (Kęstutis ir Birutė, [[1937]] m.), medalių, bareljefų, medaljonų
 
== Atminimo įamžinimas ==
[[1947]] m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. [[1960]] m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės [[Lidija Meškaitytė|Lidijos Meškaitytės]] akvarelių paroda.
 
[[1960]] m. [[Lukšių Vinco Grybo vidurinė mokyklagimnazija|Lukšių vidurinei mokyklai]] suteiktas Vinco Grybo vardas.
 
== Literatūra ==
* Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama / Nijolė Tumėnienė. – V.: Lietuvos dailės muziejus, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9986-669-35-9
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Literatūra ==
* Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama /(sud. Nijolė Tumėnienė). – V.Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004. – 191 p.: iliustr. – ISBN 9986-669-35-9
 
== Nuorodos ==
* [http://wwwsamogitia.muziejaimch.mii.lt/Jurbarkasmpkelias/VGrybo_memo_muziejusMUZIEJAI/grybo.lt.htm V. Grybo memorialinis muziejus]
* [http://www.muziejai.lt/prev_vers/Jurbarkas/grybo_virtuali_paroda.htm Virtuali paroda]
* [http://www.jurbarkiskis.lt/index.php/kultura/6822-talentingo-skulptoriaus-vgrybo-krybos-pdsakus-sergsti-jo-ank Skulptoriaus V.Grybo anūkė: „Kaune stovinčio Vytauto Didžiojo veide – trys jurbarkiečiai“]
 
{{DEFAULTSORT:Grybas, Vincas}}
[[Kategorija:Lietuvos skulptoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos kooperatininkai]]
 
[[en:Vincas Grybas]]
23 383

pakeitimai

Naršymo meniu