Dakai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: vi:Người Dacia
Romanian diacritic signs; link
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{Panonijos istorija}}
{{Panonijos istorija}}
[[Vaizdas:Dacia 82 BC.png|right|thumb|270px|Dakijos karalystė Burebistos laikais 82 pr. m. e.]]
[[Vaizdas:Dacia 82 BC.png|right|thumb|270px|Dakijos karalystė Burebistos laikais 82 pr. m. e.]]
'''Dakai''' ({{lot|Daci}}) - [[Antika|Antikos]] [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] tauta, gyvenusi [[Dakija|Dakijoje]] (maždaug dabartinės [[Rumunija|Rumunijos]] teritorijoje). Jos lingvistinė priklausomybė nėra iki galo patvirtinta.
'''Dakai''' ({{lot|Daci}}; {{ro|Daci}}) - [[Antika|Antikos]] [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] tauta, gyvenusi [[Dakija|Dakijoje]] (maždaug dabartinės [[Rumunija|Rumunijos]] teritorijoje). Jos lingvistinė priklausomybė nėra iki galo patvirtinta.


== Pavadinimas ==
== Pavadinimas ==

15:10, 5 spalio 2011 versija

Panonijos ir Dakijos istorija
Ilyrai, Trakai
Bojai, Dakai
Romos imperija (Dakija, Panonija)
Gotai
Hunai
Sklavėnai, Gepidai, Herulai, Langobardai
Avarų kaganatas (Avarai)
Frankų karalystė, Didžioji Moravija
Pirmoji Bulgarijos imperija
Madjarai
Vengrijos, Rumunijos, Voivodinos, Kroatijos istorija
Dakijos karalystė Burebistos laikais 82 pr. m. e.

Dakai (lot. Daci; rumun. Daci) - Antikos indoeuropiečių tauta, gyvenusi Dakijoje (maždaug dabartinės Rumunijos teritorijoje). Jos lingvistinė priklausomybė nėra iki galo patvirtinta.

Pavadinimas

Senovės šaltiniuose sutinkamos sąvokos dakai ir getai, tarp kurių pirmąją (kaip Dacus, dgs. Daci) vartoja daugiau romėnų dokumentai, o antrąją(Geta, dgs. Getae) - graikų. Romėnų žemėlapyje Tabula Peutingeriana jie vadinami Dagae ir Gaete. Nėra iki galo aišku, ar tai yra ta pati etninė grupė, ar atskiros etninės grupės: graikai daugiau susidurdavo su pajūrio gentimis į rytus nuo Karpatų, o romėnai - su žemyno gilumos gemtimis į vakarus nuo jų. Dėl kultūrinių ir kalbinių panašumų yra linkstama naudoti bendrą dakų-getų terminą šioms tautoms apibūdinti.

Strabonas teigia, kad pirminis dakų pavadinimas buvo "daoi", kurį gali paaiškinti frygų šaknis "daos", reiškianti vilką. Šia prielaidą patvirtina faktas, jog dakų herbas, Dakijos Drako, turi vilko galvą.

Kalba

Apie dakų kalbą žinoma nedaug: išlikę tik vietovardžiai ir asmenvardžiai. Neretai suponuojamas dakų ir trakų kalbų panašumas, ar net manoma, kad tai buvusi viena kalba. Kai romėnai nukariavo Dakiją, dakai palaipsniui pradėjo kalbėti liaudies lotynų kalbos, iš kurios atsirado rumunų kalba.

Dar spėjama, po šalies pavergimo dalis dakų pasitraukė iš Dakijos ir išsikėlė į dabartinę Albaniją. Taigi šiuolaikiniai albanai būtų tiesioginiai dakų palikuonys išlaikę senąją dakų kalbą. Šią versiją patvirtina nemažas substratinis albanų žodžių sluoksnis rumunų kalboje.

Kultūra

Pagal Herodoto "Istorijoje" (4 knyga) Zalmoksės aprašymą, getai (pagal Straboną kalbėję ta pačia kalba kaip ir dakai) tikėjo sielos nemirtingumu ir manė, kad po mirties pasikeičia šalis, kur gyvenama. Dakų vyriausiasis šventikas, kaip svarbiausios dievybės Zalmoksės atstovas, turėjo didelę įtaką. Jis taip pat buvo svarbiausiu karaliaus patarėju.

Be Zalmoksės dakai tikėjo į Gebeleizę, Bendį ir kitus dievus.

Istorija

Pagal archeologinius radinius dakų kultūra kilo nuo srities į šiaurę nuo Dunojaus iki Karpatų kalnų, šiuolaikinėje istorinėje Rumunijos Muntenijos provincijoje ir yra tapatinama su geležies amžiaus Besarabio kultūra.